Mokslininkai svarsto galimybę žmonijai ateityje sukurti milžinišką Saulės energijos rinkimo sistemą kosmose, tačiau tam reikia išvengti neigiamų padarinių Žemei.
Civilizacijoms tobulėjant, jų energijos poreikiai auga, todėl ieškoma inovatyvių sprendimų. Vienas iš galimų būdų – vadinamasis Daisono spiečius, kuris, anot tyrėjų, galėtų veikti kaip Saulės energijos kolektorius ir perduoti ją į Žemę. Vis dėlto, jei šis projektas nebūtų tinkamai sureguliuotas, jis galėtų turėti pragaištingą poveikį mūsų planetai, teigia mokslininkai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Remiantis Kardaševo skale, žmonija dar nėra pasiekusi I lygio civilizacijos, kuri galėtų išnaudoti visą savo planetos energiją. II lygio civilizacijos jau geba panaudoti didžiąją dalį savo žvaigždės energijos.
Tokį technologinį šuolį galima pasiekti pasitelkiant megastruktūras, tokias kaip Daisono spiečius arba Daisono sfera. Pastaroji yra sunkiai įgyvendinama, nes reikalauja visiškai apgaubti Saulę, tačiau Daisono spiečius – tinkamesnis pasirinkimas. Ši struktūra būtų sudaryta iš daugybės palydovų, gebančių efektyviai konvertuoti Saulės energiją į elektros energiją.
Vienas pagrindinių iššūkių tokioje sistemoje – šilumos reguliavimas. Saulės baterijos Žemėje per atmosferą gali išsklaidyti perteklinę šilumą, tačiau Daisono spiečiaus palydovai turėtų rasti kitą būdą subalansuoti šilumos mainus tarp Saulės, kosmoso ir savo pačių paviršiaus.
Jei tai nebūtų tinkamai sureguliuota, sistema galėtų padidinti Žemės temperatūrą iki pavojingo lygio. Moksliniai modeliai rodo, kad jei toks spiečius būtų per arti mūsų planetos, temperatūra pakiltų net 120 °C – tokiomis sąlygomis Žemė taptų negyvenama.
Dėl šios priežasties mokslininkai ieško būdų, kaip išnaudoti Saulės sistemos išteklius šiai struktūrai statyti, nekenkiant planetos ekosistemai. Tyrimai rodo, kad mažas Daisono spiečius aplink Žemę būtų neefektyvus – palydovai perkaistų arba trukdytų saulės spinduliams pasiekti mūsų planetą. Tuo tarpu didesnis spiečius, nors ir efektyvesnis energijos surinkimui, galėtų iš esmės pakeisti Žemės klimatą.
Optimalus sprendimas, anot mokslininkų, būtų Daisono spiečių iškelti į maždaug 300 mln. km atstumą nuo Saulės – dvigubai toliau nei Žemės atstumas nuo mūsų žvaigždės. Tokia sistema galėtų surinkti apie 4 % visos Saulės energijos, kas prilygtų 15,6 jotavatams. Tokiu atveju Žemės temperatūra pakiltų tik apie 3 °C – tai atitinka dabartinius klimato pokyčius. Tačiau tam reikėtų milžiniško kiekio silicio – apie 1,3 × 10²³ kg.
