Elektronika.lt
 2025 m. spalio 18 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Spalio 18 d. 11:25
Sudužo telefono ekranas: kada pirkti naują apsimoka labiau nei taisyti?
Spalio 18 d. 08:24
Lietuvių kardiologo išrastas ant riešo dėvimas įrenginys jau išgelbėjo pirmąją gyvybę
Spalio 17 d. 20:24
Ši lemputė yra didžiausias vairuotojų košmaras: dauguma daro lemtingą klaidą, bet šis sprendimas gali išgelbėti
Spalio 17 d. 17:42
Senos apgaulės, nauji spąstai: kodėl vis dar pasimauname ant sukčių kabliuko?
Spalio 17 d. 14:19
Ateitis po „Q-Day“ – pasaulis, kuriame šifrus laužys kvantiniai kompiuteriai
Spalio 17 d. 11:15
„Visa“ pristatė „Trusted Agent Protocol“ – naują sistemą, skirtą saugiai DI agentų prekybai
Spalio 17 d. 08:25
Studentai vos per dvi paras sukūrė idėją, galinčią tapti startuoliu: „Tai – tik pradžia“
Spalio 16 d. 20:20
Ši maža lemputė gali reikšti didelį gedimą: mechanikai įspėja, kad ignoravimas gali kainuoti tūkstančius
Spalio 16 d. 17:26
KTU mokslininkų proveržis: šimtus valandų veikiantys naujos kartos saulės elementai artėja prie komercinio pritaikymo
Spalio 16 d. 14:38
Kaip išvengti didelių sąskaitų šildantiems namus elektra, pataria ekspertas
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Lietuvos astronomų tyrimas sudomino „Forbes“: juo siekiama išsiaiškinti cheminės sudėties tarp planetų ir jas galinčių suformuoti žvaigždžių ryšį

Publikuota: 2024-10-20 08:04
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

JAV žiniasklaidos gigantas „Forbes“ susidomėjo Vilniaus universiteto (VU) astrofizikų atliekamu tyrimu. Prof. Gražinos Tautvaišienės vadovaujama komanda savo tyrimu siekia atsakyti į klausimą, ar egzistuoja ryšys tarp žvaigždės cheminės sudėties ir planetų, kurias ji gali suformuoti. O tai, pasak „Forbes“, gali atverti trumpesnį kelią aptikti egzoplanetas.

Prof. Gražina Tautvaišienė. Lietuvos mokslo tarybos nuotr.
Prof. Gražina Tautvaišienė. Lietuvos mokslo tarybos nuotr.

Šiuos tyrimus mokslininkų komanda vykdo beveik dešimtmetį. Nuo 2016 m. naudodami Molėtų observatorijos teleskope esantį moderniausią spektografą, VU astronomai stebi tūkstančių į Saulę panašių žvaigždžių spektrus. Pagrindinis tikslas – išanalizuoti F, G ir K spektrinių tipų žvaigždžių cheminę sudėtį ir patikrinti, ar egzistuoja ryšys tarp šių žvaigždžių ir planetų, kurias jos gali turėti.

„Pastebime tam tikrų elementų kiekio perteklių planetas turinčiose žvaigždėse. Jei mums pavyks tai sėkmingai išanalizuoti, kitas mūsų tikslas bus rasti trumpesnį kelią, kad galėtume aptikti uolines planetas“, – teigia prof. G. Tautvaišienė, tyrimo grupės ir Molėtų astronomijos observatorijos vadovė, neseniai išrinkta Tarptautinės astronomų sąjungos viceprezidente.

Tyrėjų komanda jau surinko apie 1500 šviesių į Saulę panašių žvaigždžių spektrus, naudodama aukštos raiškos VU Echelle spektrografą (VUES). Kompaktiško automobilio dydžio prietaisas stovi specialioje patalpoje, kurioje kontroliuojamas klimatas, po pagrindiniu Molėtų observatorijos 1,65 metro optinio teleskopo kupolu.

Giedromis naktimis nuo didmiesčių nutolusioje observatorijoje galima palankiomis sąlygomis registruoti iš šiaurinių platumų matomus šviesių žvaigždžių spektrus. Iki šiol stebėtų žvaigždžių, esančių iki 3000 šviesmečių atstumu, amžius svyruoja nuo maždaug 200 milijonų iki 12 milijardų metų. Nors tik trečdalis naktų Lietuvoje giedros, tyrimo metu kasmet sukaupiama apie 200 žvaigždžių spektrų.

„Remdamiesi žvaigždžių chemine sudėtimi, siekiame nustatyti, kurios žvaigždės labiau linkusios formuoti uolines planetas“, – aiškina VU astronomas dr. Arnas Drazdauskas.

Komanda jau nustatė, kad apie 83 proc. iš 300 tirtų žvaigždžių mėginiuose magnio ir silicio santykis buvo tarp 1,0 ir 2,0. Prof. G. Tautvaišienės įsitikinimu, tai reiškia, kad šios žvaigždės gali turėti į Žemę panašias planetas.

Tačiau komandos darbas neapsiriboja vien tik žvaigždžių cheminės sudėties nustatymu. Mokslininkai taip pat aiškinasi tokius parametrus kaip žvaigždės temperatūra, gravitacija ir metalingumas (sunkiųjų elementų kiekis žvaigždėje).

Pasak dr. A. Drazdausko, tuomet tyrėjai nuodugniau analizuoja, kas slypi žvaigždės viduje: „Tiriame maždaug 32 elementų kiekį. Pradedame nuo gyvybei svarbių elementų, tokių kaip anglis, deguonis, azotas, magnis ir silicis. Tada pereiname prie bario ir netgi retųjų metalų – itrio.“

Ar egzistuoja minimalus cheminės sudėties reikalavimas, kad susiformuotų planeta – vienas iš pagrindinių klausimų, kuriuos kelia mokslininkai. Jie taip pat ieško skirtumų tarp žvaigždžių, turinčių skirtingo tipo planetas – ilgo ir trumpo apsisukimo periodo, Jupiterio dydžio, Žemės dydžio ir pan. Masyvios dujinės planetos dažniau formuojasi aplink žvaigždes, turinčias daugiau metalų, tačiau uolėtos planetos randamos aplink įvairaus metalingumo žvaigždes.

„Kol kas žinome tik apie 10 000 žvaigždžių, kurių atlikti tokie tikslūs spektroskopiniai matavimai. Mums reikia didesnio mėginio ir daugiau teorinių studijų, kad galėtume užtikrintai pasakyti, kokio tipo planetos gali formuotis, pagal žvaigždžių cheminę sudėtį“, – aiškina dr. A. Drazdauskas.

Pasak jo, mūsų galaktikoje yra apie 20 milijardų į Saulę panašių žvaigždžių, tad laukia milžiniškas kiekis tyrimų: „Didžiausi teleskopai koncentruojasi į konkrečius taikinius, o apžvalgos darbus atlieka mažesni teleskopai, kas riboja stebėjimų apimtį. Nepaisant to, dabartinė technologija leidžia gauti spektrus iš milijardų žvaigždžių.“

Tačiau egzoplanetų šeimininkių, kurių cheminė sudėtis išsamiai ištirta, rinkinys vis dar mažas, o žvaigždžių, kurioms patvirtintos Žemės dydžio planetos ir išnagrinėta cheminė sudėtis, yra dar mažiau. Vilniaus universiteto astronomai ir toliau tęs Visatos pažinimui aktualius tyrimus.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
NASA atskleidžia neįtikėtinus dalykus: mūsų žinutės galėjo pasiekti net ir nežemiškas civilizacijas

Ateivių civilizacijos teoriškai galėtų pasiklausyti mūsų siunčiamų radijo signalų į zondus ir marsaeigius. Tokia išvada pateikiama naujausiame Pensilvanijos universiteto ir NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos tyrime.

Energetikos sektoriaus perversmas: mokslininkai atrado ateities sprendimą

Įsivaizduokite langus, kurie ne tik praleidžia šviesą į patalpą, bet ir patys gamina elektrą, o pažeisti gali patys atsinaujinti. Toks scenarijus jau tampa vis realesnis, Kinijos Nankai universiteto mokslininkai sukūrė fluorescencinį stiklą, kuris gali sukelti tikrą revoliuciją saulės energijos panaudojime.

Mokslininkai iš žmogaus ląstelių augina „mini smegenis“, kad sukurtų gyvus asmeninius kompiuterius

Mokslininkai iš Šveicarijos, Jungtinių Valstijų ir Australijos dirba kurdami kompiuterius iš gyvų žmogaus ląstelių. Jie jau pasiekė tam tikrų rezultatų vadinamųjų biokompiuterių srityje ir surinko asmeninio kompiuterio prototipą iš kamieninių ląstelių, gautų iš žmogaus odos ląstelių.

2025 m. spalis
2025-10-16 07:21
Lietuvoje prasideda pirmoji Tarptautinė mokslo savaitė „(re) SEARCH 2025“
2025-10-14 15:15
Mokslininkai netiki savo akimis: DI per kelias valandas padarė tai, kas žmonijai buvo neįmanoma šimtmetį
2025-10-13 15:39
Saulės aktyvumas kelia nerimą: NASA skambina pavojaus varpais, tai gali turėti katastrofinių padarinių (1)
2025-10-13 09:44
Jūsų išmanusis telefonas slepia tikrą lobį: nauja technologija paverčia elektronikos atliekas auksu
2025-10-12 13:36
Šaldymo plėvelė, pakeisianti kondicionierių veikimą, mokslininkai su „Samsung“ pristatė išskirtinį sprendimą
2025-10-10 06:25
Švedų mokslininkai sukūrė dirbtinį intelektą, prognozuojantį baterijų senėjimą stulbinančiu tikslumu
2025-10-07 13:44
Tamsiosios energijos įtaka kosminėms struktūroms
2025-10-07 09:24
Atradimas Japonijoje perrašo 145 metus galiojusias mokslo tiesas
2025-10-07 07:34
Veneros debesyse gausu vandens
2025-10-06 09:47
Karštesnė už Venerą, bet vis dar nepalūžta: ši visiškai nauja medžiaga keičia žaidimo taisykles
2025-10-05 15:53
Pamirškite apie ličio baterijas: mokslininkai sukūrė saugesnę alternatyvą su super greitu įkrovimu
2025-10-04 15:20
Kinijos mokslininkai pristatė radarą, galintį numatyti priešo veiksmus
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama