Elektronika.lt
 2025 m. rugsėjo 16 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Rugsėjo 15 d. 20:35
Nešaldo net naujas kondicionierius? Šios dažnos klaidos gali pridaryti daugybę problemų net naujame automobilyje
Rugsėjo 15 d. 17:37
Nuo klasės suolo iki karjeros: kaip dirbtinis intelektas padeda pamatyti tikrąjį potencialą
Rugsėjo 15 d. 14:42
Apklausa atskleidė tėvų požiūrį, nuo kokio amžiaus vaikas galėtų turėti išmanųjį telefoną
Rugsėjo 15 d. 11:33
„LG“ pristato naujos kartos pažangias, tvarias ir naudotojui pritaikytas namų technologijas parodoje „IFA 2025“
Rugsėjo 15 d. 08:42
KTU mokslininkai kuria naujos kartos kompozitus aviacijai, automobiliams ir energetikai
Rugsėjo 14 d. 20:04
Populiarūs mitai apie išmaniojo telefono krovimą: daugelis vis dar daro šias klaidas ir gadina įrenginio bateriją
Rugsėjo 14 d. 17:39
Motociklai tampa vis saugesni: nors technologijos pažįstamos, jos – nuolat tobulinamos
Rugsėjo 14 d. 14:18
Lietuviai renkasi turėti po dvi SIM: ar žinote, kada viena iš jų neveikia?
Rugsėjo 14 d. 11:49
Akmenės rajone pradėjo veikti pirmasis „Elektrum Lietuva“ vėjo parkas
Rugsėjo 14 d. 08:16
„Škoda“ pristatė kitąmet pasirodysiantį prieinamiausią elektrinį visureigį „Epiq“
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Fun football drills
Football Training Equipment, Defending drills football, Kids football training kit
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mėnulis taip pat turi atmosferą – dabar žinome, iš kur ji atsirado

Publikuota: 2024-08-09 18:20
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©MoksloTaskas.lt
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt

Nors natūraliame Žemės palydove nėra kvėpuojamo oro, atmosfera vis dar yra, tačiau ji labai plona ir reta. Mokslininkai ilgai negalėjo suprasti, iš kur ji atsirado ir kodėl išlieka.

Skirtingai nei Žemė, Mėnulis neturi magnetinio lauko, kuris atstumia Saulės vėją, o Mėnulio gravitacija yra per silpna, kad ilgai išlaikytų dujines medžiagas paviršiuje. Todėl, remiantis visais fizikos dėsniais, atmosfera turėjo ištrūkti į kosmosą. Vadinasi, galime daryti išvadą, kad palydove yra koks nors šaltinis, kuris nuolat ją papildo.

Mėnulis taip pat turi atmosferą – dabar žinome, iš kur ji atsirado

Mėnulis neturi atmosferos įprastine šio žodžio prasme. Tačiau mokslininkai aptiko vadinamąją egzosferą, kuri yra plonas sluoksnis virš paviršiaus.

Egzosfera yra itin plonas dujų apvalkalas. Jo tankis dešimt trilijonų kartų mažesnis nei Žemės atmosferos. Nepaisant to, egzosfera taip pat sukuria slėgį prie paviršiaus, kuris yra 10 nPa. Ją daugiausia sudaro vandenilis, helis, neonas ir argonas. Ši atmosfera praktiškai neturi jokio poveikio pačiam Mėnuliui, t. y. nesukelia jokių procesų jo paviršiuje.

Kaip Mėnulyje susidarė atmosfera?

Kadaise Mėnulyje aktyviai išsiverždavo ugnikalniai. Kaip žinote, ugnikalnių išsiveržimus visada lydi dujų išsiskyrimas. Tačiau naujausių tyrimų duomenimis, vulkaninė veikla Mėnulyje nutrūko maždaug prieš du milijardus metų. Per tą laiką „vulkaninė” atmosfera jau seniai būtų išnykusi, jei ne nuolatinis jos „maitinimas”.

Mokslininkai užuominų apie tai, kaip iš tikrųjų atsirado atmosfera ir kodėl ji yra stabili, gavo 2013 m. NASA tyrimų aparato LADEE dėka.

Erdvėlaivis tyrė Mėnulio egzosferą ir jos poveikį Mėnulio dulkėms. Šio tyrimo metu buvo atrasti du procesai, kurių metu egzosfera gali pasipildyti lakiaisiais elementais – smūginis garavimas ir jonų atomizacija.

Smūginis garavimas vyksta, kai Mėnulį „bombarduoja” meteoritai. Dėl aukštos temperatūros ir slėgio daugelis Mėnulio paviršiaus medžiagų ir patys meteoritai išgaruoja. Dalis šių medžiagų išgaruoja į kosmosą, tačiau kitos medžiagos lieka virš Mėnulio ir papildo atmosferą.

Jonų atomizacija vyksta dėl Saulės vėjo sąveikos su Mėnulio paviršiumi. Kai didelės energijos įkrautos dalelės patenka į Mėnulio paviršiuje esančių medžiagų atomus, jos tiesiog „išmuša” juos į egzosferą. Tačiau iki šiol buvo neaišku, kuris iš šių procesų yra dominuojantis.

Ar tikrai meteoritai užtikrina egzosferos stabilumą?

Neseniai atliktame tyrime komanda naudojo Mėnulio grunto mėginius, iš kurių išskyrė du elementus – kalį ir rubidį. Prisiminkite, kad izotopas – tai elemento rūšis, kurios atomo branduolyje yra skirtingas neutronų skaičius. Izotopai, turintys daugiau neutronų, yra sunkesni už tuos, kurie turi mažiau neutronų. Lengvieji izotopai dažniau išlieka Mėnulio atmosferoje nei sunkieji izotopai, kurie nukrenta į paviršių. Smūginis garavimas ir jonų dulkinimas yra skirtingo efektyvumo, kalbant apie izotopų išskyrimą į Mėnulio atmosferą.

Remdamiesi modeliavimu, mokslininkai nustatė, kad jonų dulkinimas į atmosferą išleidžia lengvesnius izotopus. Taigi, nustatę sunkiųjų ir lengvųjų izotopų santykį Mėnulio dirvožemyje, mokslininkai nustatė, kad smūginis garavimas yra dominuojantis procesas.

Dėl joninio garavimo į atmosferą patenka tik 30 % dujų. Darbo autoriai apie tai pranešė žurnale „Science Advances“.

Tyrėjų teigimu, smūginis garavimas palaiko Mėnulio atmosferą milijardus metų. Mėnulis egzistuoja apie 4,5 mlrd. metų, ir visą šį laiką jį nuolat „bombardavo“ meteoritai. Dėl šios priežasties jo atmosfera visada išliko stabili.

Daugiau nei prieš 4 milijardus metų Saulės sistema buvo daug ramesnė nei dabar. Kažkuriuo metu į Žemę trenkėsi Marso dydžio planeta, kuri praėjus vos porai valandų po susidūrimo sukūrė natūralų Žemės palydovą.

Tuo tarpu pats jaunasis Mėnulis nuolat patirdavo didžiulius asteroidų smūgius. Tai liudija daugybė kraterių Mėnulio paviršiuje. Todėl galima daryti prielaidą, kad tuo metu Mėnulio atmosfera buvo tankesnė, nes dėl smūgių išsiskyrė daugiau dujų.

Laikui bėgant Saulės sistema tapo „ramesnė“. Į Mėnulį ir toliau atsitrenkdavo meteoritai, tačiau daug rečiau, t. y. tai vyko rečiau, o patys meteoritai buvo mažesni.

Reikėtų nepamiršti, kad Mėnulio gravitacija yra labai silpna, todėl jis negali turėti pilnos atmosferos. Todėl mažai tikėtina, kad jo egzosfera buvo tankesnė nei dabar, net ir tuo laikotarpiu, kai Mėnulyje išsiverždavo ugnikalniai ir į jį nuolat krisdavo meteoritai.

Abu šie elementai yra lakūs ir gali išgaruoti dėl meteoritų smūgių ir Saulės vėjo. Tyrimo užduotis buvo nustatyti skirtingų kalio ir rubidžio izotopų santykį Mėnulio dirvožemyje.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Mikroskopinė revoliucija: kaip lazeriai pavertė volframą galingiausiu saulės energijos sugėrėju

Mokslininkai jau daugelį metų ieško būdų, kaip pagerinti saulės energijos panaudojimą. Dažniausiai kalbame apie tradicinius saulės baterijų modulius, kurie tiesiogiai paverčia šviesą elektra. Tačiau egzistuoja ir kita technologija, tai saulės termoelektriniai generatoriai.

Revoliucija baterijų rinkoje: netrukus nebereikės rinktis tarp greičio ir ilgaamžiškumo, sprendimas žada abu

Greitas įrenginių įkrovimas jau daugelį metų kelia diskusijas. Vartotojai nori kuo trumpesnio įkrovimo laiko, tačiau tai dažnai reiškia trumpesnį baterijos tarnavimo laiką. Šis kompromisas tapo galvosūkiu inžinieriams, kurie stengiasi rasti sprendimą, leidžiantį pasiekti abu tikslus vienu metu.

Pademonstruotas neįtikėtinai mažas smuikas: šio muzikos instrumento nepamatysite plika akimi

Mokslas nuolat stebina naujais pasiekimais, kurie kartais atrodo lyg iš fantastikos srities. Šį kartą tyrėjai iš Loughborough universiteto sukūrė itin neįprastą eksperimentą, pademonstravusį ne tik technologines galimybes, bet ir naują požiūrį į ateities tyrimus.

2025 m. rugsėjis
2025-09-09 21:25
Marsas turi kietąjį branduolį
2025-09-09 16:15
Spalio konferencijoje – pasaulinio lygio ekspertai iš Masačusetso technologijos instituto ir Lietuvos
2025-09-09 12:11
Netikėtas triukas iš Japonijos: šiame virtualios realybės žaidime slypi sprendimas regėjimui gerinti
2025-09-08 20:20
Saulės žybsniai karštesni nei manyta
2025-09-06 18:04
Naujas algoritmas keičia žaidimo taisykles: elektromobilių baterijų likutis bus tikslus kaip niekada
2025-09-06 15:53
Neįtikėtinas NASA mokslininkų atradimas: dar viena Marso mįslė, gimusi tarp vėjo, laiko ir vaizduotės
2025-09-06 12:18
Giliai po jūra aptiktas rekordinės energijos „vaiduoklis“ iš kosmoso
2025-09-05 18:17
NASA pagerino „Curiosity“ marsaeigį: dabar gali vienu metu atlikti kelias užduotis ir net taupyti energiją
2025-09-05 15:34
Dirbtinio intelekto revoliucija medicinoje: iš jūsų balso gali atpažinti gerklų vėžį dar prieš oficialią diagnozę
2025-09-05 13:25
Gausybė naujų gravitacinių bangų atradimų
2025-09-04 07:14
Chaotiška Marso mantija
2025-09-03 13:23
Metalų išgavimas iš Marso regolito
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama