Elektronika.lt
 2025 m. spalio 13 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Spalio 13 d. 08:20
Kodėl „ChatGPT“ neturėtų tapti jūsų terapeutu
Spalio 12 d. 20:20
Skraidantis humanoidas iš Italijos: mokslininkai sukūrė įspūdingą robotą, kuris pakilo su reaktyviniais varikliais
Spalio 12 d. 17:49
Fotogrametrija statyboje ir požeminiuose tinkluose: tiksliau ir greičiau su Pix4D ir EMLID įrankiais
Spalio 12 d. 14:10
Algoritmas kaip psichologas: kodėl socialiniai tinklai verčia jus dalintis?
Spalio 12 d. 11:43
Lietuva statys dirbtinio intelekto gamyklą – projektą koordinuos Vilniaus universitetas
Spalio 12 d. 08:20
Sukčiai nusitaikė į mažų bendrovių buhalterius: kaip apsisaugoti?
Spalio 11 d. 20:24
Neįtikėtinai ambicingas Europos projektas: meta iššūkį NASA, ant kortos milijardai ir visa kosmoso politika
Spalio 11 d. 17:36
Daugėja gaisrų, kuriuos sukelia užsiliepsnojusios baterijos: ekspertas išvardijo, kaip apsaugoti save ir savo turtą
Spalio 11 d. 14:07
Elektros kainų šuoliai Lietuvoje – ne atsitiktinumas, o signalas
Spalio 11 d. 11:26
Pristatomas „Philips Evnia 25M2N3200U“ – aukštos kokybės e. sporto monitorius siekiantiems tik pergalių
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mėnulis taip pat turi atmosferą – dabar žinome, iš kur ji atsirado

Publikuota: 2024-08-09 18:20
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©MoksloTaskas.lt
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt

Nors natūraliame Žemės palydove nėra kvėpuojamo oro, atmosfera vis dar yra, tačiau ji labai plona ir reta. Mokslininkai ilgai negalėjo suprasti, iš kur ji atsirado ir kodėl išlieka.

Skirtingai nei Žemė, Mėnulis neturi magnetinio lauko, kuris atstumia Saulės vėją, o Mėnulio gravitacija yra per silpna, kad ilgai išlaikytų dujines medžiagas paviršiuje. Todėl, remiantis visais fizikos dėsniais, atmosfera turėjo ištrūkti į kosmosą. Vadinasi, galime daryti išvadą, kad palydove yra koks nors šaltinis, kuris nuolat ją papildo.

Mėnulis taip pat turi atmosferą – dabar žinome, iš kur ji atsirado

Mėnulis neturi atmosferos įprastine šio žodžio prasme. Tačiau mokslininkai aptiko vadinamąją egzosferą, kuri yra plonas sluoksnis virš paviršiaus.

Egzosfera yra itin plonas dujų apvalkalas. Jo tankis dešimt trilijonų kartų mažesnis nei Žemės atmosferos. Nepaisant to, egzosfera taip pat sukuria slėgį prie paviršiaus, kuris yra 10 nPa. Ją daugiausia sudaro vandenilis, helis, neonas ir argonas. Ši atmosfera praktiškai neturi jokio poveikio pačiam Mėnuliui, t. y. nesukelia jokių procesų jo paviršiuje.

Kaip Mėnulyje susidarė atmosfera?

Kadaise Mėnulyje aktyviai išsiverždavo ugnikalniai. Kaip žinote, ugnikalnių išsiveržimus visada lydi dujų išsiskyrimas. Tačiau naujausių tyrimų duomenimis, vulkaninė veikla Mėnulyje nutrūko maždaug prieš du milijardus metų. Per tą laiką „vulkaninė” atmosfera jau seniai būtų išnykusi, jei ne nuolatinis jos „maitinimas”.

Mokslininkai užuominų apie tai, kaip iš tikrųjų atsirado atmosfera ir kodėl ji yra stabili, gavo 2013 m. NASA tyrimų aparato LADEE dėka.

Erdvėlaivis tyrė Mėnulio egzosferą ir jos poveikį Mėnulio dulkėms. Šio tyrimo metu buvo atrasti du procesai, kurių metu egzosfera gali pasipildyti lakiaisiais elementais – smūginis garavimas ir jonų atomizacija.

Smūginis garavimas vyksta, kai Mėnulį „bombarduoja” meteoritai. Dėl aukštos temperatūros ir slėgio daugelis Mėnulio paviršiaus medžiagų ir patys meteoritai išgaruoja. Dalis šių medžiagų išgaruoja į kosmosą, tačiau kitos medžiagos lieka virš Mėnulio ir papildo atmosferą.

Jonų atomizacija vyksta dėl Saulės vėjo sąveikos su Mėnulio paviršiumi. Kai didelės energijos įkrautos dalelės patenka į Mėnulio paviršiuje esančių medžiagų atomus, jos tiesiog „išmuša” juos į egzosferą. Tačiau iki šiol buvo neaišku, kuris iš šių procesų yra dominuojantis.

Ar tikrai meteoritai užtikrina egzosferos stabilumą?

Neseniai atliktame tyrime komanda naudojo Mėnulio grunto mėginius, iš kurių išskyrė du elementus – kalį ir rubidį. Prisiminkite, kad izotopas – tai elemento rūšis, kurios atomo branduolyje yra skirtingas neutronų skaičius. Izotopai, turintys daugiau neutronų, yra sunkesni už tuos, kurie turi mažiau neutronų. Lengvieji izotopai dažniau išlieka Mėnulio atmosferoje nei sunkieji izotopai, kurie nukrenta į paviršių. Smūginis garavimas ir jonų dulkinimas yra skirtingo efektyvumo, kalbant apie izotopų išskyrimą į Mėnulio atmosferą.

Remdamiesi modeliavimu, mokslininkai nustatė, kad jonų dulkinimas į atmosferą išleidžia lengvesnius izotopus. Taigi, nustatę sunkiųjų ir lengvųjų izotopų santykį Mėnulio dirvožemyje, mokslininkai nustatė, kad smūginis garavimas yra dominuojantis procesas.

Dėl joninio garavimo į atmosferą patenka tik 30 % dujų. Darbo autoriai apie tai pranešė žurnale „Science Advances“.

Tyrėjų teigimu, smūginis garavimas palaiko Mėnulio atmosferą milijardus metų. Mėnulis egzistuoja apie 4,5 mlrd. metų, ir visą šį laiką jį nuolat „bombardavo“ meteoritai. Dėl šios priežasties jo atmosfera visada išliko stabili.

Daugiau nei prieš 4 milijardus metų Saulės sistema buvo daug ramesnė nei dabar. Kažkuriuo metu į Žemę trenkėsi Marso dydžio planeta, kuri praėjus vos porai valandų po susidūrimo sukūrė natūralų Žemės palydovą.

Tuo tarpu pats jaunasis Mėnulis nuolat patirdavo didžiulius asteroidų smūgius. Tai liudija daugybė kraterių Mėnulio paviršiuje. Todėl galima daryti prielaidą, kad tuo metu Mėnulio atmosfera buvo tankesnė, nes dėl smūgių išsiskyrė daugiau dujų.

Laikui bėgant Saulės sistema tapo „ramesnė“. Į Mėnulį ir toliau atsitrenkdavo meteoritai, tačiau daug rečiau, t. y. tai vyko rečiau, o patys meteoritai buvo mažesni.

Reikėtų nepamiršti, kad Mėnulio gravitacija yra labai silpna, todėl jis negali turėti pilnos atmosferos. Todėl mažai tikėtina, kad jo egzosfera buvo tankesnė nei dabar, net ir tuo laikotarpiu, kai Mėnulyje išsiverždavo ugnikalniai ir į jį nuolat krisdavo meteoritai.

Abu šie elementai yra lakūs ir gali išgaruoti dėl meteoritų smūgių ir Saulės vėjo. Tyrimo užduotis buvo nustatyti skirtingų kalio ir rubidžio izotopų santykį Mėnulio dirvožemyje.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Jūsų išmanusis telefonas slepia tikrą lobį: nauja technologija paverčia elektronikos atliekas auksu

Australijos Flinderso universiteto mokslininkai rado naują būdą, kaip iš senų telefonų, kompiuterių ir net rūdos išgauti auksą, nenaudojant pavojingų chemikalų. Jų metodas yra saugesnis ir žmogui, ir aplinkai.

Šaldymo plėvelė, pakeisianti kondicionierių veikimą, mokslininkai su „Samsung“ pristatė išskirtinį sprendimą

Mokslininkai iš Džonso Hopkinso taikomosios fizikos laboratorijos sukūrė naują kietojo kūno termoelektrinę šaldymo sistemą, kuri yra paprasta gaminti ir dukart efektyvesnė nei dabartinės technologijos. Šis proveržis gali iš esmės pakeisti ne tik šaldymo, bet ir energijos surinkimo sprendimus.

Švedų mokslininkai sukūrė dirbtinį intelektą, prognozuojantį baterijų senėjimą stulbinančiu tikslumu

Elektromobilių akumuliatoriai dažnai tampa silpniausia transporto priemonių grandimi. Būtent jie pradeda kelti rūpesčių po kelerių naudojimo metų ir tai ne tik erzina vairuotojus, bet ir stabdo visą transporto elektrifikaciją. Mokslininkai iš Upsalos universiteto Švedijoje pasiūlė sprendimą, galintį pakeisti šią situaciją.

2025 m. spalis
2025-10-07 13:44
Tamsiosios energijos įtaka kosminėms struktūroms
2025-10-07 09:24
Atradimas Japonijoje perrašo 145 metus galiojusias mokslo tiesas
2025-10-07 07:34
Veneros debesyse gausu vandens
2025-10-06 09:47
Karštesnė už Venerą, bet vis dar nepalūžta: ši visiškai nauja medžiaga keičia žaidimo taisykles
2025-10-05 15:53
Pamirškite apie ličio baterijas: mokslininkai sukūrė saugesnę alternatyvą su super greitu įkrovimu
2025-10-04 15:20
Kinijos mokslininkai pristatė radarą, galintį numatyti priešo veiksmus
2025-10-01 13:36
Egzomėnulių paieška astrometrijos metodu
2025-10-01 10:45
MIT konferencijoje – VU profesoriaus Gedimino Juzeliūno įžvalgos apie nepaaiškinamą kvantinį pasaulį
2025 m. rugsėjis
2025-09-30 21:41
„Apollo“ mėginys keičia Mėnulio chronologiją
2025-09-29 21:29
Marsą vanduo skalavo daug kartų
2025-09-28 14:20
Mokslininkė perspėja: tolimesnė dirbtinio intelekto plėtra gali pakenkti žmogaus orumui ir demokratijai
2025-09-28 10:13
Kinai ryžosi stulbinančiam eksperimentui, to žmonijos istorijoje dar niekam nepavyko padaryti (1)
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama