Elektronika.lt
 2025 m. gegužės 5 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 4 d. 21:04
Kompiuterinių žaidimų perkėlimo fenomenas: kuo rizikuoja žaidžiantys 4 val. per dieną?
Gegužės 4 d. 15:50
Išmanusis laikrodis vaikams: ką reikėtų žinoti prieš perkant tokį įrenginį savo atžaloms
Gegužės 4 d. 09:24
Nuo prototipo iki karo lauko: lietuvių įmonė kuria atakoms atsparų ryšio sprendimą
Gegužės 3 d. 21:06
Astronautų elektroencefalogramas tyrinėjusi KTU mokslininkė: ateityje būtų galima modeliuoti smegenų veiklą
Gegužės 3 d. 15:45
Pristatyta naujoji „Insta360 X5“ veiksmo kamera su didesniu sensoriumi ir talpia baterija
Gegužės 3 d. 09:34
Ambicija Lietuvoje – turėti vieną galingiausių DI centrų Europoje
Gegužės 2 d. 20:17
Nepadarykite klaidos perkant šaldytuvą: kaip išsirinkti tinkamiausią, kuris tarnautų ilgai
Gegužės 2 d. 17:27
IT įgūdžiai, kurie būtini kiekvienam darbuotojui
Gegužės 2 d. 14:13
„Telia“ ir „Elinta Charge“ spręs didžiausią elektromobilių vairuotojų košmarą
Gegužės 2 d. 11:26
Elektromobilių segmente – nauja banga: alkūnėmis stumdosi vis daugiau gamintojų
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Football Training Kit
Football Training Equipment, Football Skills, Football Training
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mėnulis taip pat turi atmosferą – dabar žinome, iš kur ji atsirado

Publikuota: 2024-08-09 18:20
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©MoksloTaskas.lt
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt

Nors natūraliame Žemės palydove nėra kvėpuojamo oro, atmosfera vis dar yra, tačiau ji labai plona ir reta. Mokslininkai ilgai negalėjo suprasti, iš kur ji atsirado ir kodėl išlieka.

Skirtingai nei Žemė, Mėnulis neturi magnetinio lauko, kuris atstumia Saulės vėją, o Mėnulio gravitacija yra per silpna, kad ilgai išlaikytų dujines medžiagas paviršiuje. Todėl, remiantis visais fizikos dėsniais, atmosfera turėjo ištrūkti į kosmosą. Vadinasi, galime daryti išvadą, kad palydove yra koks nors šaltinis, kuris nuolat ją papildo.

Mėnulis taip pat turi atmosferą – dabar žinome, iš kur ji atsirado

Mėnulis neturi atmosferos įprastine šio žodžio prasme. Tačiau mokslininkai aptiko vadinamąją egzosferą, kuri yra plonas sluoksnis virš paviršiaus.

Egzosfera yra itin plonas dujų apvalkalas. Jo tankis dešimt trilijonų kartų mažesnis nei Žemės atmosferos. Nepaisant to, egzosfera taip pat sukuria slėgį prie paviršiaus, kuris yra 10 nPa. Ją daugiausia sudaro vandenilis, helis, neonas ir argonas. Ši atmosfera praktiškai neturi jokio poveikio pačiam Mėnuliui, t. y. nesukelia jokių procesų jo paviršiuje.

Kaip Mėnulyje susidarė atmosfera?

Kadaise Mėnulyje aktyviai išsiverždavo ugnikalniai. Kaip žinote, ugnikalnių išsiveržimus visada lydi dujų išsiskyrimas. Tačiau naujausių tyrimų duomenimis, vulkaninė veikla Mėnulyje nutrūko maždaug prieš du milijardus metų. Per tą laiką „vulkaninė” atmosfera jau seniai būtų išnykusi, jei ne nuolatinis jos „maitinimas”.

Mokslininkai užuominų apie tai, kaip iš tikrųjų atsirado atmosfera ir kodėl ji yra stabili, gavo 2013 m. NASA tyrimų aparato LADEE dėka.

Erdvėlaivis tyrė Mėnulio egzosferą ir jos poveikį Mėnulio dulkėms. Šio tyrimo metu buvo atrasti du procesai, kurių metu egzosfera gali pasipildyti lakiaisiais elementais – smūginis garavimas ir jonų atomizacija.

Smūginis garavimas vyksta, kai Mėnulį „bombarduoja” meteoritai. Dėl aukštos temperatūros ir slėgio daugelis Mėnulio paviršiaus medžiagų ir patys meteoritai išgaruoja. Dalis šių medžiagų išgaruoja į kosmosą, tačiau kitos medžiagos lieka virš Mėnulio ir papildo atmosferą.

Jonų atomizacija vyksta dėl Saulės vėjo sąveikos su Mėnulio paviršiumi. Kai didelės energijos įkrautos dalelės patenka į Mėnulio paviršiuje esančių medžiagų atomus, jos tiesiog „išmuša” juos į egzosferą. Tačiau iki šiol buvo neaišku, kuris iš šių procesų yra dominuojantis.

Ar tikrai meteoritai užtikrina egzosferos stabilumą?

Neseniai atliktame tyrime komanda naudojo Mėnulio grunto mėginius, iš kurių išskyrė du elementus – kalį ir rubidį. Prisiminkite, kad izotopas – tai elemento rūšis, kurios atomo branduolyje yra skirtingas neutronų skaičius. Izotopai, turintys daugiau neutronų, yra sunkesni už tuos, kurie turi mažiau neutronų. Lengvieji izotopai dažniau išlieka Mėnulio atmosferoje nei sunkieji izotopai, kurie nukrenta į paviršių. Smūginis garavimas ir jonų dulkinimas yra skirtingo efektyvumo, kalbant apie izotopų išskyrimą į Mėnulio atmosferą.

Remdamiesi modeliavimu, mokslininkai nustatė, kad jonų dulkinimas į atmosferą išleidžia lengvesnius izotopus. Taigi, nustatę sunkiųjų ir lengvųjų izotopų santykį Mėnulio dirvožemyje, mokslininkai nustatė, kad smūginis garavimas yra dominuojantis procesas.

Dėl joninio garavimo į atmosferą patenka tik 30 % dujų. Darbo autoriai apie tai pranešė žurnale „Science Advances“.

Tyrėjų teigimu, smūginis garavimas palaiko Mėnulio atmosferą milijardus metų. Mėnulis egzistuoja apie 4,5 mlrd. metų, ir visą šį laiką jį nuolat „bombardavo“ meteoritai. Dėl šios priežasties jo atmosfera visada išliko stabili.

Daugiau nei prieš 4 milijardus metų Saulės sistema buvo daug ramesnė nei dabar. Kažkuriuo metu į Žemę trenkėsi Marso dydžio planeta, kuri praėjus vos porai valandų po susidūrimo sukūrė natūralų Žemės palydovą.

Tuo tarpu pats jaunasis Mėnulis nuolat patirdavo didžiulius asteroidų smūgius. Tai liudija daugybė kraterių Mėnulio paviršiuje. Todėl galima daryti prielaidą, kad tuo metu Mėnulio atmosfera buvo tankesnė, nes dėl smūgių išsiskyrė daugiau dujų.

Laikui bėgant Saulės sistema tapo „ramesnė“. Į Mėnulį ir toliau atsitrenkdavo meteoritai, tačiau daug rečiau, t. y. tai vyko rečiau, o patys meteoritai buvo mažesni.

Reikėtų nepamiršti, kad Mėnulio gravitacija yra labai silpna, todėl jis negali turėti pilnos atmosferos. Todėl mažai tikėtina, kad jo egzosfera buvo tankesnė nei dabar, net ir tuo laikotarpiu, kai Mėnulyje išsiverždavo ugnikalniai ir į jį nuolat krisdavo meteoritai.

Abu šie elementai yra lakūs ir gali išgaruoti dėl meteoritų smūgių ir Saulės vėjo. Tyrimo užduotis buvo nustatyti skirtingų kalio ir rubidžio izotopų santykį Mėnulio dirvožemyje.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Marso vulkanizmo istorija

Šiandien Marse aktyvių ugnikalnių nėra, tačiau praeityje tikrai buvo. Ar jie verždavosi dažnai, ar tik po kartą-kitą? Nauji marsaeigio „Perseverance“ surinkti duomenys rodo, kad vulkanizmas vyko ilgai ir buvo įvairialypis procesas.

Alfveno bangos Saulės vainike

Saulės vainikas – žvaigždę gaubianti plazma – yra daug karštesnis už jos paviršių, arba fotosferą. Spinduliuotė ar šiluminis laidumas tiek įkaitinti vainiko negali, vadinasi, energiją jam suteikia kažkoks kitas procesas.

VU mokslininkų tyrimas apie 3D spausdinimą publikuotas prestižiniame žurnale „Light: Advanced Manufacturing“

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkai kartu su bendraautoriais iš Graikijos prestižiniame žurnale „Light: Advanced Manufacturing“ publikavo novatorišką tyrimą apie lazerinį 3D spausdinimą nanomasteliu.

2025 m. balandis
2025-04-29 18:24
Dirbtinis intelektas atskleidžia senovės Peru simbolius
2025-04-28 18:41
Technologijos mažina senjorų demencijos riziką – pataria mokslininkai
2025-04-25 21:07
Mokslininkai prijungė implantą tiesiai prie smegenų
2025-04-25 12:36
Titano upės neturi deltų
2025-04-24 15:29
Pusinis Marso magnetinis laukas
2025-04-23 19:22
Saulės mikrožybsniai skiriasi nuo didesnių
2025-04-22 12:21
Šis garsas gali sustabdyti jūros ligą per minutę
2025-04-18 12:05
Naujas ekranas leidžia liesti hologramas be rizikos
2025-04-17 12:38
Fizikai išmoko sulaikyti energiją amžiams – be nuostolių
2025-04-16 12:37
Kinija planuoja statybas Mėnulyje – bet be plytų ir cemento
2025-04-15 19:10
LMA premijomis ir pagyrimo raštais apdovanoti net 8 KTU jaunieji mokslininkai
2025-04-15 15:25
Mėnulio atradimas: viena pusė beveik be vandens
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama