Elektronika.lt
 2025 m. liepos 10 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Liepos 9 d. 20:33
„YouTube“ gudrybės, kurias turėtų žinoti kiekvienas: pakeiskite šiuos penkis nustatymus, kurie suteiks patogumo
Liepos 9 d. 17:33
Net sienos turi ausis: ar jūsų kolegos nesiklauso per paliktas ausines ar telefoną? (1)
Liepos 9 d. 14:41
„Avia Solutions Group“ baigia vieną pirmųjų pasaulyje keleivinio Boeing 777-300ER konversiją į krovininį orlaivį
Liepos 9 d. 11:45
Elektromobiliai drąsiai gali mesti pirštinę įprastiems modeliams: šansus padėjo sulyginti gausi infrastruktūra
Liepos 9 d. 08:28
„Kia“ išanalizavo, ko nori Europos vairuotojai, ir sukūrė elektromobilį jiems
Liepos 8 d. 20:16
Šveicarijoje kilo skandalas dėl elektromobilių: kodėl valdžia nuslėpė milijonų vertės elektromobilių tyrimą?
Liepos 8 d. 17:42
Kodėl buvusio darbuotojo elektroninis paštas gali tapti galvos skausmu?
Liepos 8 d. 14:26
Skaitmeninis pervargimas: mažinti nuovargį nuo technologijų gali padėti... technologijos
Liepos 8 d. 11:50
KTU magistrantė tyrė Kauno mokytojų pasirengimą dirbtinio intelekto taikymui mokymo procese
Liepos 8 d. 08:20
Kaip „Messages“ aplikacijoje kontroliuoti siunčiamų nuorodų išvaizdą
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Football Training Kit
Football Training Equipment, Football Skills, Football Training
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mokslininkai iš Vokietijos sukūrė trimačiam duomenų saugojimui skirtą metamedžiagą

Publikuota: 2024-07-29 10:46
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Technologijos.lt
Inf. šaltinis: Technologijos.lt

„Advanced Electronic Materials“ žurnalo straipsnyje aprašytas atradimas gali tapti ne tik nauju duomenų saugojimo būdų, o ir jutikliu, netgi neurotinklų magentiniu variantu.

HZDR nuotr.
HZDR nuotr.

Tyrėjai iš Vokietijos pirmą kartą pademonstravo galimybę duomenis saugoti ne atskirais bitais, o ištisomis bitų sekomis cilindriniuose magnetiniuose domenuose. Šie domenai yra mažos, vos ~100 nm dydžio cilindrinės sritys ploname magnetiniame sluoksnyje. Technologijoje naudojamų daugiasluoksnių, trimačiam duomenų saugojimui skirtų magnetinių nanostruktūrių įrašo duomenų tankis gerokai pranoksta šiuolaikinių standžiųjų diskų tankį. Be naudojimo atminties prietaisuose, naujas kūrinys atveria inovatyvių magnetinių jutiklių ir netgi neuroninių tinklų kūrimo perspektyvas,

Cilindrinis domenas, dar vadinamas „burbuliniu domenu“, – mikroskopinė cilindrinė sritis ploname magnetiniame sluoksnyje. Jo spinai (magnetinį momentą medžiagoje sukuriantis elektronų impulso savitasis momentas) nukreipti tam tikra kryptimi. Taip sukuriamas nuo aplinkos besiskiriantis įmagnetinimas. „Įsivaizduokite nedidelį cilindrinį įmagnetintą burbuliuką, plūduriuojantį priešingo įmagnetinimo jūroje“, – sako prof. Olavas Hellwigas iš Helmolco Dresden-Rossendorf centro (HZDR). Mokslininkai įsitikinę, kad šios magnetinės struktūros gali būti panaudotos spintronikoje.

Domenų sienelės — esminis šio struktūros elementas. Jos formuojasi ant cilindrinių domenų ribų ir būtent čia kinta įmagnetinimo kryptis. Būtent šie kintamo įmagnetėjimo sklypeliai gali būti naudoti informacijos bitams koduoti.

„Dabartiniuose kietuosiuose diskuose, kurių 30 – 40 nanometrų pločio takeliuose su 15 – 20 nanometrų bitų ilgiu, pašto ženklo dydžio plote telpa maždaug vienas terabaitas duomenų. Mes stengiamės šį duomenų tankio apribojimą įveikti, praplėsdami jų saugojimą į trečią matmenį“, – paaiškina Hellwigas.

Šiuolaikinių standžiųjų diskų tankio ribas įveikti ir 3D saugojimo galimybes išplėsti, komanda naudojo daugiasluoksnes magnetines struktūras. Šios struktūros sudarytos iš pakaitomis einančių kobalto ir platinos sluoksnių, atskirtų rutenio sluoksniu. Sluoksniais buvo padengtas silicio padėklas taip sudarant sintetinį antiferomagnetiką su vertikalia įmagnetinimo struktūra. Tokioje struktūroje kaimyniniai sluoksnio blokai turi priešingą įmagnetinimo kryptį, kas neutralizuoja bendrą įmagnetinimą.

Mokslininkai sukūrė naują „bėgimo takelio“ (racetrack) atminties koncepciją. Magnetiniai „burbulai“ išdėstyti išilgai „bėgimo takelio“, panašiai, kaip perlai ant siūlo. Sluoksnių storis reguliuojamas, tad galima valdyti „burbulų“ magnetines savybes. Taip domenai gali saugoti ne šiaip atskirus bitus, o bitų sekas, užkoduotas nuo gilumo priklausančios domenų sienelių įmagnetinimo krypties forma. Šiuos „domenus“ su informacija galima greitai ir efektyviai perkelti specialiais „magnetiniais keliais“. Taip informacija saugoma trimatėse magnetinėse struktūrose, o ne plokščiuose sluoksniuose.

Be duomenų saugojimo, daugiasluoksnių magnetinių nanostruktūrų technologija potencialiai gali būti panaudota magnetoelektronikoje, pavyzdžiui, magnetorezistoriniuose jutikliuose ir spintronikos komponentuose. Be to, iš sudėtingų magnetinių nanoobjektbus galima kurti magnetinius neuroninius tinklus, kurie informaciją apdoroti galėtų efektyviau, panašiai, kaip žmogaus smegenyse.

hightech.plus


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Australai išrado pigesnę nei ličio bateriją: ji yra ne tik saugesnė, bet ir tarnauja ilgiau ir veikia galingiau

Adelaidės universiteto mokslininkai pristatė naują sausą elektrodą vandeninėms baterijoms, kuris leidžia gaminti katodus, turinčius daugiau nei dvigubai geresnius rezultatus nei tradicinės jodo ar ličio jonų baterijos.

Dirbtinis intelektas gali sukurti žmonijos sunaikinimo planą

Vis dažniau viešojoje erdvėje pasirodo nebe optimistinės, o įspėjamosios žinutės apie dirbtinio intelekto plėtrą. Tai nebe tik diskusijos tarp mokslininkų ar technologijų bendruomenių – kalba pasisuka apie pavojus, kurie gali tiesiogiai paliesti kiekvieną žmogų.

Marso jonosferos stebėjimai

Marso atmosfera, kaip ir bet kurios kitos planetos, iškreipia radijo bangas. Kai koks nors palydovas, skriedamas orbita aplink Marsą, pasislepia už planetos, prieš pranykdamas jo signalas eina kiaurai atmosferą, tad iš signalo variacijų galima nustatyti įvairias atmosferos savybes

2025 m. birželis
2025-06-30 13:51
Neutroninių žvaigždžių susiliejimo modelis
2025-06-30 07:26
KTU profesorius ragina Baltijos šalis imtis veiksmų dėl kvantiniu saugumu užtikrinamos tapatybės
2025-06-29 18:18
Detalūs Saulės mikrožybsnio stebėjimai
2025-06-28 18:34
Ugnikalnis prie Jezero kraterio
2025-06-27 18:31
Ištyrė, kas nutinka žmogaus ląstelėms veikiant 5G
2025-06-25 13:34
Vilniaus rotušėje vyks tarptautinė kvantinių technologijų konferencija
2025-06-17 15:36
Mokslininkai išrado ypač kietą šviesą (1)
2025-06-14 17:08
Palydovų žvaigždynas Saulės aktyvumo stebėsenai
2025-06-14 06:10
Sukurtas grafeno ir stiklo hibridas ateities elektronikai
2025-06-13 18:52
Nuo Mėnulio – į tolimesnius skrydžius
2025-06-13 12:04
1 000 000 Gbit/s ir 1800 km atstumas: japonai pasiekė duomenų perdavimo greičio rekordą naudojant beveik įprastą optinį pluoštą
2025-06-13 09:21
VU fizikas dr. Mindaugas Šarpis pelnė prestižinę dotaciją: padės stiprinti Lietuvos kompetencijas dalelių tyrimuose
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama