Elektronika.lt
 2026 m. kovo 13 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 13 d. 10:24
Apie strateginę Lietuvos energetikos perspektyvą
Kovo 13 d. 08:38
Lietuvoje startuoja naujausių „Apple“ įrenginių prekyba
Kovo 12 d. 18:13
Neišnaudotos el. bankininkystės galimybės: ekspertas pataria, kaip apsisaugoti ir sutaupyti
Kovo 12 d. 16:59
Nustemba sužinoję, kiek laiko iš tiesų praleidžia socialiniuose tinkluose: įpročius keisti sunkiau, nei atrodo
Kovo 12 d. 14:36
Vairuotojai siekia taupyti laiką: jis tampa nauja degalinių valiuta
Kovo 12 d. 11:53
„Huawei“ pristatė naujus įrenginius: išmanus laikrodis bėgikams, belaidės ausinės ir „WiFi 7“ maršrutizatorius
Kovo 12 d. 08:38
Įvaldžius DI – didesnis atlyginimas
Kovo 11 d. 16:14
KTU „Informiko žinių forumas“ vėl subūrė jaunuosius kūrėjus iš visos Lietuvos
Kovo 11 d. 10:14
„Audi“ pristato „RS 3 competition limited“ – išskirtiniausią visų laikų RS 3
Kovo 10 d. 18:14
Skaitmeninė meistrystė meno atkūrime: kaip veikia moderni giclée technologija?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Astronomai atrado galingiausią kosminių spindulių šaltinį paukščių take

Publikuota: 2024-02-29 13:57
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©MoksloTaskas.lt
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt

Nuo tada, kai buvo atrasti didelės energijos kosminiai spinduliai, astronomai ieško jų šaltinio mūsų galaktikoje. Ir šias paieškas vainikavo sėkmė: Didžioji skrydžių observatorija Kinijoje atrado milžinišką burbulinę itin didelės energijos spinduliuotės struktūrą Gulbės žvaigždžių formavimosi regione.

Kosminiai spinduliai – tai įkrautos subatominės dalelės, pavyzdžiui, protonai ar atomo branduoliai, kurie erdvėje skrieja beveik šviesos greičiu.

Per mūsų galaktiką keliaujantys spinduliai pasiekia bent kelių petaelektronvoltų (10-15 elektronvoltų galios) energijas, tačiau nustatyti jų šaltinius yra sudėtinga užduotis.

Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.

Sunkumų kyla dėl to, kad kosminiai spinduliai, skriedami erdve, atsispindi nuo magnetinių laukų, o tai reiškia, kad jų trajektorijos yra vingiuotos. Būtent dėl to sunku nustatyti, iš kur jie kyla. Norėdami apeiti šią problemą, mokslininkai matuoja gama spindulių fotonus, atsirandančius kosminiams spinduliams sąveikaujant su tarpžvaigždinėmis dujomis.

Gama spinduliai perneša 10 proc. kosminių spindulių energijos ir sklinda beveik tiesiomis linijomis, todėl lengviau nustatyti galimus kosminių spindulių šaltinius.

Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti kosminių spindulių matavimai atskleidė, kad kosminių spindulių energijos spektre yra maždaug vieno petaelektronvolto dydžio tarpas, kuris dėl savo į kelį panašios formos buvo pavadintas kosminių spindulių energijos spektro „keliu“.

Mokslininkai manė, kad kosminiai spinduliai, kurių energija yra mažesnė už „kelio“, sklinda iš astrofizinių objektų, esančių paukščių take. O daugumos kosminių spindulių šaltinių, esančių paukščių take protonų pagreičio energijos riba, remiantis skaičiavimais, buvo apie kelis petaelektronvoltus.

Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Science Bulletin“, mokslininkai paskelbė atradę didžiulį gama spindulių burbulą, kuris buvo galingiausių paukščių tako kosminių spindulių šaltinis.

Galaktikos greitintuvas, pavadintas super PeVatronu (super PeVatron), skleidė kosminius spindulius, kurių energija siekė mažiausiai 10 petaelektronvoltų, taip peržengdamas viršutinę tokių dalelių energijų, pasiekiamų mūsų galaktikoje, ribą.

Astronomai, naudodamiesi LHAASO (Large High Altitude Air Showers Observatory) observatorija Kinijoje, aptiko ir išmatavo gama spindulius, sklindančius iš Gulbės OB2 – masyvaus žvaigždžių formavimosi regiono Gulbės žvaigždyne.

LHAASO – tai visa mokslinė ir technologinė kosminių spindulių tyrimų infrastruktūra, esanti 4410 m aukštyje ant Haizi kalno Sičuano provincijoje. Sistemą sudaro 5 216 elektromagnetinių dalelių detektorių ir 1 188 miuonų detektorių.

LHAASO komanda aptiko didžiulę gama spindulius skleidžiančią struktūrą, vadinamą burbulu. Regionas skleidė fotonus, kurių energija viršijo vieną petaelektronvoltą, o galingiausio užfiksuoto pluošto energija siekė 2,5 petaelektronvolto.

Pasak autorių, tai leidžia manyti, kad super PeVatronas gali generuoti kosminius spindulius, kurių energija siekia nuo 10 iki 25 petaelektronvoltų.

Swan OB2 sudaro daug jaunų, karštų, masyvių žvaigždžių, kurių paviršiaus temperatūra viršija maždaug 35 000 °C (O tipo žvaigždės) ir 15 000 °C (B tipo žvaigždės).

Šių žvaigždžių spinduliavimo temperatūra šimtus ir milijonus kartų viršija Saulės temperatūrą. Milžiniškas spinduliavimo slėgis nupučia žvaigždžių paviršiaus medžiagą ir suformuoja dinamiškus žvaigždžių vėjus, kurių greitis siekia tūkstančius kilometrų per sekundę. Šiai medžiagai susidūrus su dujomis ir medžiaga tarp žvaigždžių, susidaro idealios sąlygos kosminiams spinduliams pagreitėti iki didelės energijos lygio.

Atlikti stebėjimai parodė, kad iš paukščių tako sklindantys kosminiai spinduliai pasiekia daug didesnes energijas, nei manyta anksčiau.

Mokslininkai planuoja išsamiau ištirti Gulbės OB2, kad nustatytų tikslų didelės energijos kosminių spindulių šaltinį žvaigždžių telkinyje.

Gauti rezultatai turi įtakos ne tik mūsų supratimui apie sklaidųjį spinduliavimą, bet ir turi svarbią reikšmę aprašant kosminių spindulių pernašą galaktikoje.

Tikimasi, kad LHAASO, turėdamas daugiau stebėjimo laiko, aptiks daugiau kosminių spindulių supergreitintuvų ir išspręs jų kilmės paukščių take paslaptį.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys

Saulė kas 11 metų pereina aktyvumo ciklą – nuo ramybės, kai dėmių paviršiuje, žybsnių ir plazmos pliūpsnių beveik nėra, iki maksimalaus aktyvumo, kai paviršius virte verda. Tyrinėti, kas vyksta Saulės viduje šių ciklų metu, leidžia helioseismologija – garso bangų, sklindančių žvaigždės viduje ir virpinančių jos paviršių, analizė.

Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės

Dulkės tarpžvaigždinėje erdvėje yra įvairūs silikatų ir anglies grūdeliai, užstojantys žvaigždžių šviesą. Bet dulkės – ne tik trukdis astronomams, tačiau ir svarbi planetų formavimosi žaliava.

Ganimedo pašvaistės primena Žemės

Pašvaistės, neretai nušviečiančios dangų arti ašigalių, o kartais net ir Lietuvoje, atsiranda, kai Saulės vėjo dalelės, sąveikaudamos su Žemės magnetiniu lauku, įsiskverbia į atmosferą ir sužadina deguonies bei azoto atomus. Tačiau pašvaistės stebimos ne tik Žemėje – jų aptikta ir kitose atmosferą turinčiose planetose, nuo Veneros iki Urano. Ir ne tik jose.

2026 m. kovas
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
2026-03-04 07:09
VU astronomas pavadino asteroidą Šv. Kazimiero garbei
2026-03-03 11:16
Naujas „Artemis“ skrydžių planas
2026-03-02 13:05
Technologines civilizacijas įgalina anglys
2026-03-01 07:11
„Sniego senių“ Kuiperio žiede kilmė
2026 m. vasaris
2026-02-28 07:26
Pirmasis Urano jonosferos žemėlapis
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama