Elektronika.lt
 2025 m. gruodžio 19 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gruodžio 19 d. 14:29
Danga su „lotoso efektu“: KTU mokslininkai kuria saulės elementų efektyvumą didinančius sprendimus
Gruodžio 19 d. 10:24
Mažiau atliekų, ilgesnis daiktų gyvenimas: kodėl verta taisyti telefonus
Gruodžio 18 d. 20:19
Ekspertai perspėja: pirkdami LED girliandas darote 3 klaidas, o nuo to priklauso saugumas ir ilgaamžiškumas
Gruodžio 18 d. 14:32
VU superkompiuteris keičia žaidimo taisykles: ką iš tiesų galima su juo nuveikti?
Gruodžio 18 d. 08:29
KTU įsikūręs startuolis siekia užpildyti rinkoje esančią spragą: kuria dronų aptikimo ir sekimo sistemą nedideliame aukštyje (1)
Gruodžio 17 d. 20:28
Apie šią automobilio funkciją nežino daugelis: pultelis turi daugiau galimybių nei jūs galvojate
Gruodžio 17 d. 11:48
„Vibe coding“ keičia inovacijų kūrimo taisykles: tai atveria naują galimybių lauką verslams
Gruodžio 16 d. 20:40
Nauja „ChatGPT“ apsipirkimo funkcija iš esmės pakeis jūsų apsipirkimo internete patirtį
Gruodžio 16 d. 17:38
Kaip švęsti neišauginant elektros sąskaitos? Atsako ekspertai
Gruodžio 16 d. 14:51
Observatorijos Mėnulyje
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Must have farming mods
Farming simulator modhub, Best farming simulator mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Astronomai atrado galingiausią kosminių spindulių šaltinį paukščių take

Publikuota: 2024-02-29 13:57
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©MoksloTaskas.lt
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt

Nuo tada, kai buvo atrasti didelės energijos kosminiai spinduliai, astronomai ieško jų šaltinio mūsų galaktikoje. Ir šias paieškas vainikavo sėkmė: Didžioji skrydžių observatorija Kinijoje atrado milžinišką burbulinę itin didelės energijos spinduliuotės struktūrą Gulbės žvaigždžių formavimosi regione.

Kosminiai spinduliai – tai įkrautos subatominės dalelės, pavyzdžiui, protonai ar atomo branduoliai, kurie erdvėje skrieja beveik šviesos greičiu.

Per mūsų galaktiką keliaujantys spinduliai pasiekia bent kelių petaelektronvoltų (10-15 elektronvoltų galios) energijas, tačiau nustatyti jų šaltinius yra sudėtinga užduotis.

Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.

Sunkumų kyla dėl to, kad kosminiai spinduliai, skriedami erdve, atsispindi nuo magnetinių laukų, o tai reiškia, kad jų trajektorijos yra vingiuotos. Būtent dėl to sunku nustatyti, iš kur jie kyla. Norėdami apeiti šią problemą, mokslininkai matuoja gama spindulių fotonus, atsirandančius kosminiams spinduliams sąveikaujant su tarpžvaigždinėmis dujomis.

Gama spinduliai perneša 10 proc. kosminių spindulių energijos ir sklinda beveik tiesiomis linijomis, todėl lengviau nustatyti galimus kosminių spindulių šaltinius.

Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti kosminių spindulių matavimai atskleidė, kad kosminių spindulių energijos spektre yra maždaug vieno petaelektronvolto dydžio tarpas, kuris dėl savo į kelį panašios formos buvo pavadintas kosminių spindulių energijos spektro „keliu“.

Mokslininkai manė, kad kosminiai spinduliai, kurių energija yra mažesnė už „kelio“, sklinda iš astrofizinių objektų, esančių paukščių take. O daugumos kosminių spindulių šaltinių, esančių paukščių take protonų pagreičio energijos riba, remiantis skaičiavimais, buvo apie kelis petaelektronvoltus.

Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Science Bulletin“, mokslininkai paskelbė atradę didžiulį gama spindulių burbulą, kuris buvo galingiausių paukščių tako kosminių spindulių šaltinis.

Galaktikos greitintuvas, pavadintas super PeVatronu (super PeVatron), skleidė kosminius spindulius, kurių energija siekė mažiausiai 10 petaelektronvoltų, taip peržengdamas viršutinę tokių dalelių energijų, pasiekiamų mūsų galaktikoje, ribą.

Astronomai, naudodamiesi LHAASO (Large High Altitude Air Showers Observatory) observatorija Kinijoje, aptiko ir išmatavo gama spindulius, sklindančius iš Gulbės OB2 – masyvaus žvaigždžių formavimosi regiono Gulbės žvaigždyne.

LHAASO – tai visa mokslinė ir technologinė kosminių spindulių tyrimų infrastruktūra, esanti 4410 m aukštyje ant Haizi kalno Sičuano provincijoje. Sistemą sudaro 5 216 elektromagnetinių dalelių detektorių ir 1 188 miuonų detektorių.

LHAASO komanda aptiko didžiulę gama spindulius skleidžiančią struktūrą, vadinamą burbulu. Regionas skleidė fotonus, kurių energija viršijo vieną petaelektronvoltą, o galingiausio užfiksuoto pluošto energija siekė 2,5 petaelektronvolto.

Pasak autorių, tai leidžia manyti, kad super PeVatronas gali generuoti kosminius spindulius, kurių energija siekia nuo 10 iki 25 petaelektronvoltų.

Swan OB2 sudaro daug jaunų, karštų, masyvių žvaigždžių, kurių paviršiaus temperatūra viršija maždaug 35 000 °C (O tipo žvaigždės) ir 15 000 °C (B tipo žvaigždės).

Šių žvaigždžių spinduliavimo temperatūra šimtus ir milijonus kartų viršija Saulės temperatūrą. Milžiniškas spinduliavimo slėgis nupučia žvaigždžių paviršiaus medžiagą ir suformuoja dinamiškus žvaigždžių vėjus, kurių greitis siekia tūkstančius kilometrų per sekundę. Šiai medžiagai susidūrus su dujomis ir medžiaga tarp žvaigždžių, susidaro idealios sąlygos kosminiams spinduliams pagreitėti iki didelės energijos lygio.

Atlikti stebėjimai parodė, kad iš paukščių tako sklindantys kosminiai spinduliai pasiekia daug didesnes energijas, nei manyta anksčiau.

Mokslininkai planuoja išsamiau ištirti Gulbės OB2, kad nustatytų tikslų didelės energijos kosminių spindulių šaltinį žvaigždžių telkinyje.

Gauti rezultatai turi įtakos ne tik mūsų supratimui apie sklaidųjį spinduliavimą, bet ir turi svarbią reikšmę aprašant kosminių spindulių pernašą galaktikoje.

Tikimasi, kad LHAASO, turėdamas daugiau stebėjimo laiko, aptiks daugiau kosminių spindulių supergreitintuvų ir išspręs jų kilmės paukščių take paslaptį.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Saulės magnetinio lauko vingiavimas

NASA zondas „Parker Solar Probe“, beveik lygiai prieš metus praskriejęs vos 9,86 Saulės spindulio atstumu nuo žvaigždės – arčiau nei bet kada anksčiau – WISPR teleskopu užfiksavo išsamią magnetinių linijų persijungimo įvykių seką.

Tokio reiškinio Marse dar niekas nematė: „Perseverance“ užfiksavo elektros sprogimą

„NASA“ pirmą kartą užfiksavo, kad Marse iš tiesų vyksta elektros iškrovos, panašios į labai silpną žaibavimą. Tai padarė vienišas marsaeigis „Perseverance“, dirbantis Raudonosios planetos paviršiuje. Taip pagaliau gautas tiesioginis atsakymas į seną klausimą, ar Marse žaibuoja, jeigu niekas to negirdi.

Mikroschemų perversmas: mažiau šilumos, daugiau spartos, mokslininkai grąžina germanį į žaidimą

Mokslininkai sukūrė naują medžiagą lustams, kurioje elektra juda neįprastai lengvai. Ji pagaminta iš germanio, labai plono sluoksnio uždėto ant silicio. Tai gali pakeisti tai, kaip ateityje bus kuriami greitesni ir taupesni kompiuteriai.

2025 m. gruodis
2025-12-18 06:31
Žvaigždžių vampyrė pagauta nusikaltimo vietoje: NASA zondas fiksuoja, kaip žvaigždė išsiurbia gyvybę
2025-12-17 06:21
Eilėraštis vietoj klausimo? Tyrimas atskleidė pavojingą tendenciją dirbtinio intelekto modeliuose
2025-12-16 18:59
Vanduo iš oro per kelias minutes: ultragarsas kardinaliai keičia žaidimo taisykles dykumose
2025-12-16 12:11
Kristalas, kuris niekada nenurimsta: mokslininkai atrado naują medžiagos būseną
2025-12-15 12:28
Apyrankė, kuri kraunasi nuo tavo kūno: Kinijos mokslininkai pademonstravo naują energijos šaltinį
2025-12-15 06:42
Žmogaus projektas, pakeitęs planetą: NASA išmatavo tai, ko nesitikėjo
2025-12-13 12:48
Atradimas: izoliatorius, kuris neturėjo šviesti, sužibo lyg lemputė
2025-12-12 21:06
Marse irgi žaibuoja
2025-12-12 15:59
Kvantinis internetas tampa realybe: mokslininkai sėkmingai persiuntė informaciją per šviesolaidį
2025-12-12 06:10
Didžiulis mokslininkų proveržis: naujas gelis gali smarkiai prailginti akumuliatorių tarnavimo laiką
2025-12-11 15:27
Marse aptiktas keistas akmuo pribloškė NASA: spėja, kad tai senovinis geležies meteoritas
2025-12-10 18:46
Rentgeno laboratorija ant stalo: mokslininkai sukuria įrenginį, galintį pakeisti rentgeno gigantus
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama