Elektronika.lt
 2026 m. vasario 12 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Vasario 12 d. 11:19
Naujausias tyrimas: dėl saugumo internete nerimauja, bet kontrolę palieka intuicijai
Vasario 12 d. 08:26
Apklausa: lietuviai stebi savo elektros suvartojimą, tačiau galėtų sutaupyti daugiau (3)
Vasario 11 d. 20:31
Gamintojai apie tai nutyli: štai kiek realiai tarnauja elektromobilio baterija
Vasario 11 d. 17:19
„Logitech G“ Iš naujo apibrėžia konkurencinį žaidimą su „PRO X2 SUPERSTRIKE“
Vasario 11 d. 14:54
Kada „Apple“ įrenginį dar verta remontuoti, o kada ieškoti kitų sprendimų?
Vasario 11 d. 11:42
Tėvai sukilo prieš socialinių tinklų gigantus: sukluskite, jei auginate paauglius
Vasario 11 d. 08:30
Kai tempą diktuoja žirgai, ryšys turi suspėti: „Sartų“ lenktynėse – naujos kartos technologija
Vasario 10 d. 20:21
Buvo A, buvo C, bet kur pradingo B baterijos? Didžioji baterijų mįslė, kurią žino tik senieji inžinieriai
Vasario 10 d. 17:24
Klaipėdos universitete įrengta pažangi skaitmeninė anatomijos mokymosi ir simuliacijų platforma – anatomažas
Vasario 10 d. 14:39
Specialistas atskleidė, kodėl lietuviai pradeda pirkti elektromobilius
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, RDR2 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Astronomai atrado galingiausią kosminių spindulių šaltinį paukščių take

Publikuota: 2024-02-29 13:57
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©MoksloTaskas.lt
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt

Nuo tada, kai buvo atrasti didelės energijos kosminiai spinduliai, astronomai ieško jų šaltinio mūsų galaktikoje. Ir šias paieškas vainikavo sėkmė: Didžioji skrydžių observatorija Kinijoje atrado milžinišką burbulinę itin didelės energijos spinduliuotės struktūrą Gulbės žvaigždžių formavimosi regione.

Kosminiai spinduliai – tai įkrautos subatominės dalelės, pavyzdžiui, protonai ar atomo branduoliai, kurie erdvėje skrieja beveik šviesos greičiu.

Per mūsų galaktiką keliaujantys spinduliai pasiekia bent kelių petaelektronvoltų (10-15 elektronvoltų galios) energijas, tačiau nustatyti jų šaltinius yra sudėtinga užduotis.

Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.
Asociatyvi „Unsplash“ nuotr.

Sunkumų kyla dėl to, kad kosminiai spinduliai, skriedami erdve, atsispindi nuo magnetinių laukų, o tai reiškia, kad jų trajektorijos yra vingiuotos. Būtent dėl to sunku nustatyti, iš kur jie kyla. Norėdami apeiti šią problemą, mokslininkai matuoja gama spindulių fotonus, atsirandančius kosminiams spinduliams sąveikaujant su tarpžvaigždinėmis dujomis.

Gama spinduliai perneša 10 proc. kosminių spindulių energijos ir sklinda beveik tiesiomis linijomis, todėl lengviau nustatyti galimus kosminių spindulių šaltinius.

Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti kosminių spindulių matavimai atskleidė, kad kosminių spindulių energijos spektre yra maždaug vieno petaelektronvolto dydžio tarpas, kuris dėl savo į kelį panašios formos buvo pavadintas kosminių spindulių energijos spektro „keliu“.

Mokslininkai manė, kad kosminiai spinduliai, kurių energija yra mažesnė už „kelio“, sklinda iš astrofizinių objektų, esančių paukščių take. O daugumos kosminių spindulių šaltinių, esančių paukščių take protonų pagreičio energijos riba, remiantis skaičiavimais, buvo apie kelis petaelektronvoltus.

Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Science Bulletin“, mokslininkai paskelbė atradę didžiulį gama spindulių burbulą, kuris buvo galingiausių paukščių tako kosminių spindulių šaltinis.

Galaktikos greitintuvas, pavadintas super PeVatronu (super PeVatron), skleidė kosminius spindulius, kurių energija siekė mažiausiai 10 petaelektronvoltų, taip peržengdamas viršutinę tokių dalelių energijų, pasiekiamų mūsų galaktikoje, ribą.

Astronomai, naudodamiesi LHAASO (Large High Altitude Air Showers Observatory) observatorija Kinijoje, aptiko ir išmatavo gama spindulius, sklindančius iš Gulbės OB2 – masyvaus žvaigždžių formavimosi regiono Gulbės žvaigždyne.

LHAASO – tai visa mokslinė ir technologinė kosminių spindulių tyrimų infrastruktūra, esanti 4410 m aukštyje ant Haizi kalno Sičuano provincijoje. Sistemą sudaro 5 216 elektromagnetinių dalelių detektorių ir 1 188 miuonų detektorių.

LHAASO komanda aptiko didžiulę gama spindulius skleidžiančią struktūrą, vadinamą burbulu. Regionas skleidė fotonus, kurių energija viršijo vieną petaelektronvoltą, o galingiausio užfiksuoto pluošto energija siekė 2,5 petaelektronvolto.

Pasak autorių, tai leidžia manyti, kad super PeVatronas gali generuoti kosminius spindulius, kurių energija siekia nuo 10 iki 25 petaelektronvoltų.

Swan OB2 sudaro daug jaunų, karštų, masyvių žvaigždžių, kurių paviršiaus temperatūra viršija maždaug 35 000 °C (O tipo žvaigždės) ir 15 000 °C (B tipo žvaigždės).

Šių žvaigždžių spinduliavimo temperatūra šimtus ir milijonus kartų viršija Saulės temperatūrą. Milžiniškas spinduliavimo slėgis nupučia žvaigždžių paviršiaus medžiagą ir suformuoja dinamiškus žvaigždžių vėjus, kurių greitis siekia tūkstančius kilometrų per sekundę. Šiai medžiagai susidūrus su dujomis ir medžiaga tarp žvaigždžių, susidaro idealios sąlygos kosminiams spinduliams pagreitėti iki didelės energijos lygio.

Atlikti stebėjimai parodė, kad iš paukščių tako sklindantys kosminiai spinduliai pasiekia daug didesnes energijas, nei manyta anksčiau.

Mokslininkai planuoja išsamiau ištirti Gulbės OB2, kad nustatytų tikslų didelės energijos kosminių spindulių šaltinį žvaigždžių telkinyje.

Gauti rezultatai turi įtakos ne tik mūsų supratimui apie sklaidųjį spinduliavimą, bet ir turi svarbią reikšmę aprašant kosminių spindulių pernašą galaktikoje.

Tikimasi, kad LHAASO, turėdamas daugiau stebėjimo laiko, aptiks daugiau kosminių spindulių supergreitintuvų ir išspręs jų kilmės paukščių take paslaptį.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Kas išties slepiasi Žemės šešėlyje? Atskleistas naujas būdas ieškoti nežemiškų objektų danguje

Jau dešimtmečius įvairūs teleskopai, tai tiek radijo, tiek optiniai, skenuoja dangų ieškodami signalų, kurie galėtų rodyti protingos gyvybės egzistavimą už Žemės ribų. Iki šiol pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas į tolimas galaktikas ir kosmoso pakraščius. Tačiau nauja kryptis siūlo pažvelgti daug arčiau, į savo pačių Saulės sistemą.

Retos supernovos radijo spinduliuotė

Kai masyvi žvaigždė baigia gyvenimą, ji sprogsta supernova. Dabar astronomai pirmą kartą užfiksavo radijo bangas, sklindančias iš tokios supernovos, apsuptos palyginus tankaus išmestų dujų apvalkalo.

Europos ledo plutos storis

Jupiterio palydovas Europa, tikėtina, slepia sūraus vandens vandenyną po stora ledo pluta. Vandenyno dugne gali būti ir hidroterminių versmių, todėl Europa yra vienas įdomiausių tyrimų taikinių astrobiologams visoje Saulės sistemoje.

2026 m. vasaris
2026-02-10 16:12
Reliatyvumo patikrinimas gravitacinėmis bangomis
2026-02-06 06:07
Kinija nurungė JAV: sukūrė naują pasaulinį laiko standartą kosminėms misijoms Mėnulyje
2026-02-05 13:56
Dryžiai Merkurijuje rodo neseną aktyvumą
2026-02-04 07:45
Mūsų teleskopai prisideda prie įspūdingo asteroido tyrimų
2026-02-03 06:28
Saulės vidaus magnetinio lauko rekonstrukcija
2026-02-02 18:42
NASA nutraukė istorinę misiją: Marso mėginiai gali niekada nepasiekti Žemės
2026-02-01 12:11
Vandens gavyba Marse ateities misijoms
2026 m. sausis
2026-01-31 12:51
Saulės žybsnius paleidžia magnetinė lavina
2026-01-30 10:44
Netikėtai karštas galaktikų spiečius
2026-01-30 06:08
Kinija stabdo didžiausio pasaulyje dalelių greitintuvo projektą
2026-01-29 18:14
Mokslininkai kuria „mini smegenis“: atskleistas paslėptas šizofrenijos ir bipolinio sutrikimo kodas
2026-01-29 09:44
Raudonųjų taškelių masės – normalios
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama