Pastaruoju metu sparčiai tobulėja technologijos, padedančios iššifruoti smegenų signalus, interpretuoti nervinį aktyvumą ir atskleisti, ką žmogus galvoja. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad analizuojant smegenų aktyvumą, galima nuspėti ir tai, kokios dainos žmogus klausosi, rašo „Science Alert“.
Kalifornijos universiteto Berklyje neuromokslininkas Ludovicas Bellieris su kolegomis siekė išsiaiškinti, kaip smegenų aktyvumo modeliai gali būti susieti su tokiais muzikos elementais kaip, pavyzdžiui, garso aukščiu bei harmonija, ir nustatė, kad viršutine smilkinine vaga (angl. superior temporal gyrus, STG) vadinama smegenų klausos komplekso dalis yra susijusi su ritmu. Atrodo, kad ši sritis yra ypač svarbi muzikos suvokimui ir supratimui.
Siekdami surinkti su smegenų aktyvumu susijusius duomenis, mokslininkai atrinko 29 žmones, kurie jau turėjo galvoje implantuotus epilepsiją valdyti padedančius elektrodus. Visiems dalyviams klausantis „Pink Floyd“ dainos iš viso buvo stebimi 2668 elektrodų signalai.
Visi surinkti duomenys buvo analizuojami pritaikius regresija grįstu dekodavimo modeliu vadinamą mašininio mokymosi metodą. Paprastai tariant, kompiuteriniai algoritmai ieškojo sąsajų tarp grojamos muzikos ir to, kas vyksta smegenyse.
Pagal tyrime dalyvavusių savanorių smegenų aktyvumo impulsus, klausantis hito „Another Brick in the Wall“, JAV mokslininkai sugebėjo atkurti „atpažįstamą“ „Pink Floyd“ dainos versiją.
Tai buvo dar vienas pastarojo meto bandymas sėkmingai iššifruoti smegenų modelius ir patobulinti smegenų ir kompiuterio sąsajas.
Pasak „IFLScience“, smegenų ir kompiuterio sąsajos nuolat tobulėja. Žmonėms, dėl smegenų traumos ar ligos praradusiems gebėjimą kalbėti, galima pasiūlyti prietaisų, galinčių padėti bendrauti, pavyzdžiui, tokių, kokį naudojo Stephenas Hawkingas.
Įvairūs šių, kartais neuroprotezais vadinamų, prietaisų variantai buvo sukurti tam, kad paralyžiuoti žmonės galėtų spausdinti tekstą, įsivaizduodami, kad jį rašo ranka, arba užregistruoti žodžius, naudodamiesi vien savo mintimis.
Tačiau kalboje yra vienas dalykas, kurį, kaip žinia, sunku atkurti, – tai už žodžių slypintis ritmas ir emocijos. Net ir naudojant geriausias mokslininkų sukurtas kalbos perteikimo technologijas kol kas kalba skamba robotiškai.
Įsivaizduokite, jei būtų galima atkurti muzikos suvokimą tiems, kurių smegenys pažeistos, arba tiems, kurie prarado kalbos galią. Be to, technologijos galėtų perduoti ne tik jų galvoje esančius žodžius, bet ir tų žodžių toną bei lyrinę tėkmę taip, kaip žmonės juos įsivaizduoja.
Paieška archyve
