Elektronika.lt
 2026 m. birželio 29 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 29 d. 10:38
Neapsisprendžiate, kada siųsti el. laišką? Ekspertai pateikė duomenimis grįstą atsakymą
Birželio 29 d. 08:23
Skaitmeninis euras – žalias signalas iš Briuselio
Birželio 28 d. 16:49
Karšti orai gali sugadinti siuntą paštomate: kaip apsaugoti vaistus, kosmetiką ir elektroniką
Birželio 28 d. 10:29
Telekomunikacijų rinka jau pasidalinta? Kodėl telekomunikacijų verslas vėl tampa įdomus investuotojams
Birželio 27 d. 16:40
„Samsung“ pristato „Galaxy A27 5G“: didesnis ekranas ir platesnės DI galimybės
Birželio 27 d. 10:14
„Tesla“ autonominiai automobiliai jau Lietuvoje: ar lietuviai pasirengę sėsti į automobilį be vairuotojo?
Birželio 26 d. 18:23
AGON PRO AGP277QKDC: pirmasis naujos kartos AGON 7 serijos modelis
Birželio 26 d. 16:41
Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie modeliai vilioja labiausiai?
Birželio 26 d. 14:58
Naujasis elektrinis „Renault Megane E-Tech“, dar daugiau charakterio, dinamiškumo ir technologijų
Birželio 26 d. 12:18
„Škoda Peaq“: naujasis elektrinis flagmanas nubrėžia erdvės ir technologijų standartus
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
GTA 6 Wiki
GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles, GTA 6 Character
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Kiniškas DI vos per 5 valandas savarankiškai sukūrė procesorių

Publikuota: 2023-07-12 12:21
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Technologijos.lt
Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Gebėjimas projektuoti – kurti iškeltus reikalavimus atitinkančius ir atliekančius nurodytas funkcijas artefaktus – atskiria žmones nuo kitų gyvūnų ir mašinų. Bent jau ligi šiol. Manoma, kad neturėdamos tokio gebėjimo, protingos mašinos be žmogaus pagalbos negali kurti panašių į save mašinų. Tačiau Kinijoje sukurtas DI, sugebėjo suprojektuoti procesorių savarankiškai. Taip, kol kas ne patį našiausią, tačiau visgi veikiantį, ir šią užduotį įvykdė vos per 5 valandas. Tai maždaug 1000 kartų greičiau, nei reikia inžinierių žmonių komandai.

Dabartiniais matais „Intel 80486SX„ CPU, aišku, nieko įspūdingo, tačiau tokio lygio algoritmą nuo tuščio lapo sukurti per 5 valandas – neįsivaizduojama © Sergei Frolov CC-BY-SA-2.5.
Dabartiniais matais „Intel 80486SX„ CPU, aišku, nieko įspūdingo, tačiau tokio lygio algoritmą nuo tuščio lapo sukurti per 5 valandas – neįsivaizduojama © Sergei Frolov CC-BY-SA-2.5.

Nors DI naudojančios mašinos jau demonstruoja gebėjimus kurti naujas medžiagas, baltymus ar programinę įrangą, tokių objektų kūrimo problemų sritis gan maža, todėl klausimas „Ar mašinos gali projektuoti kaip žmonės?“ tebelieka atviras. Tirdama DI galimybių ribas, specialistų komanda iš Kinijos mokslų akademijos institutų pradėjo DI mokymo projektuoti studiją. O būtent, DI iškeltas tikslas sukurti jam pačiam naudingą dalyką – centrinį procesorių, kompiuterio smegenis, vieną iš sudėtingiausių žmogaus sukurtų technologijos objektų.

DI turėjo sukurti logikos schemą, ir pateikti kaip Binary Speculation Diagram (BSD) algoritmą. Jokio programinio kodo mašina negavo, visas darbas atliktas vien remiantis išoriniu stebėjimu. Tikslumas ir efektyvumas buvo kontroliuojamas Monte-Carlo ir atstumo tarp Būlio funkcijų metodu, rašo Verge.

Darbo rezultatas buvo RISC-V architektūros procesorius. Bandymai parodė, kad jis palaiko „Linux“ šeimos operacinę sistemą, o našumu prilygsta „Intel 80486SX“, ketvirtai mikrolustų kartai, stalo kompiuteriuose pasirodžiusių dešimtojo dešimtmečio pradžioje.

Tuo tarpu kūrimo ciklas užtruko maždaug tūkstantį kartų trumpiau, praneša kinų specialistai – vos penkias valandas.

„Tai pirmasis pasaulyje DI sukurtas centrinis procesorius. Jis praplečia mašininio dizaino ribas ir yra neginčijamas įrodymas, kad DI gali programuoti kaip žmogus, – rašo autoriai. – Mes taip pat pademonstravome, kad mūsų metodu galima nuo tuščio lapo atrasti ne tik von Neumano architektūrą, bet smulkesnę architektūros optimizaciją, kas nušviečia mašinų vystymąsi“.

Britanijos kompanija „Pulsar Fusion“ ketina panaudoti dirbtinį intelektą kurti supergreitą kosminę raketą su termobranduoliniu varikliu, kuriuo Marsą būtų galima pasiekti vos per 30 dienų. DI tirs plazmos fiziką variklyje ir padės optimizuoti jo veikimą kosmose.

hightech.plus


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (2)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Juodųjų skylių mitybos srautai

Kiekvienos didelės galaktikos centre yra supermasyvi juodoji skylė. Kai į ją ima kristi dujos, šių spinduliuotė gali nustelbti visų žvaigždžių šviesą; taip susidaręs aktyvus galaktikos branduolys paveikia visos galaktikos evoliuciją. Bet kaip medžiaga nukrenta iš milžiniškų galaktikos mastelių į santykinai mažytę juodosios skylės aplinką, iki šiol neaišku.

Daugiasluoksnis aktyvaus branduolio vėjas

Aplink supermasyvias juodąsias skyles susikaupusi medžiaga sudaro akrecinį diską, kuris veikia ne tik švyti, bet ir pučia galingus vėjus, kurie gali iš galaktikos išstumti dujas, reikalingas naujoms žvaigždėms. Dabar astronomai pateikia detaliausią tokių vėjų vaizdą ir parodo, kad jie yra įvairialypiai ir sparčiai kinta.

Radijo atsirūgimai po žvaigždžių suardymo

Kai žvaigždė priartėja per arti prie supermasyvios juodosios skylės, ši ją sudrasko potvyninėmis jėgomis. Toks potvyninio suardymo įvykis paskleidžia ryškų regimosios, ultravioletinės ir rentgeno spinduliuotės blyksnį ramios galaktikos centre. Ilgai manyta, kad kai blyksnis užgęsta, galaktika turėtų vėl nurimti ilgam. Tačiau dabar astronomai atskleidė, kad radijo bangų ruože istorija tik prasideda.

2026 m. birželis
2026-06-25 09:18
Titane slypi naftos lobiai
2026-06-24 13:38
Keturios kosminių spindulių rūšys
2026-06-23 13:02
Ar ateivių zondų gali būti šalia?
2026-06-22 17:24
Žvaigždėdaros kuras Visatos aušroje
2026-06-21 13:16
Maži raudonieji taškeliai auga sparčiai
2026-06-20 13:22
Aptiktas seniausias mirgantis kvazaras
2026-06-19 17:01
KTU pirmą kartą organizuoja vieną svarbiausių taikomosios matematikos konferencijų Europoje
2026-06-19 07:16
Dvinariai asteroidai iš pakartotinių susidūrimų
2026-06-18 13:13
Saulės energijos kelias į Žemę
2026-06-16 16:34
Paspirtų juodųjų skylių požymiai
2026-06-15 09:28
Radijo žybsniai iš baltosios nykštukės
2026-06-14 13:13
Karštųjų jupiterių magnetiniai laukai
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama