Jauname Marse buvo daug vandens – upės, jūros, lietūs ir panašiai. Laikui bėgant, planeta neteko atmosferos, atšalo ir išdžiuvo.
Šiuo metu akivaizdūs vandens telkiniai Marse yra tik sustingę į ledą – ašigalinės ledo kepurės arba popaviršiniai ledynai. Didelėj Marso dalyje atmosferos slėgis toks žemas, kad ledas sušilęs iškart garuoja, nepavirsdamas skysčiu. Visgi kartais sąlygos gali tapti palankios ir skysto vandens egzistavimui.
Radiniai Marse rodo, kur rasti gyvybės ženklų: mokslininkų dėmesys pakrypo į vieną ypatingą vietą
Prieš 15 metų NASA zondas „Phoenix“ nusileido arti šiaurinio Marso ašigalio; ant jo kojų pastebėti lašai galėjo būti kurį laiką išsilaikęs druskingas vanduo. Vėliau būta daugiau įtarimų apie skystą vandenį šiandieninio Marso paviršiuje, bet nei vienas vienareikšmiškai nepatvirtintas.
Dabar Kinijos marsaeigio „Žurong“ duomenyse irgi aptikta galimo skysto vandens egzistavimo įrodymų. Įrodymai remiasi kopų stebėjimais. Utopijos lygumoje, kurią naršo marsaeigis, kopos susiformavo prieš 0,4-1,4 milijono metų. Kopų nuotraukos bei spektro matavimai rodo, kad jų paviršiuje esama daug įtrūkimų, kietos plutos zonų ir hidratuotų mineralų. Visi šie požymiai rodo, kad kopų paviršiuje vyko sąveikos su vandeniu procesai.
Nepanašu, kad jie vyksta dabar; greičiausiai jie vyko tais laikotarpiais, kai Marso ašies posvyris būdavo daug didesnis už dabartinį. Tuo metu ties pusiauju buvo šalčiau, o nuo ašigalių, tirpstant ledo kepurėms, kilo vandens garai.
Jie galėjo nusėsti ant kopų kaip šerkšnas, o tada, sąveikaudami su paviršiaus druskomis, ištirpti. Skystas vanduo išlikdavo pakankamai ilgai, kad suformuotų plutą bei mineralus. Didelio posvyrio periodai Marse nutinka daugmaž periodiškai kas keliasdešimt tūkstančių metų, taigi per kopų amžių jų buvo ne vienas. Nors šiuo metu kopos sausos, jose gali būti likę ir gyvybės pėdsakų, jei tokia egzistavo trumpalaikėse balutėse.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Science Advances“.
Paieška archyve
