Tiek asteroidai, tiek kometos yra maži netaisyklingos formos kūnai. Pagrindinis jų skirtumas, kuriuo remiasi ir apibrėžimas, yra sudėtis: asteroidai daugiausiai uoliniai arba metaliniai, o kometose yra daug ledo. Priartėjus prie Saulės, ledas garuoja ir kartu išsinešdamas dulkes suformuoja uodegą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Taigi kometos turėtų būti uodeguotos (ar bent galėti tokias suformuoti), o asteroidai – ne. Bet pasitaiko ir išimčių. Viena jų yra asteroidas 3200 Fajetonas, aplink Saulę skriejantis maždaug pusantrų metų trukmės orbita.
Vos aptikus jį 1983 metais pastebėta, kad Fajetono orbita beveik tiksliai sutampa su dulkių srautu, iš kurio kyla meteorų Geminidų lietus. Pasiūlyta hipotezė, kad gal asteroidas išmeta dulkes panašiai kaip kometa. 2009 metais pastebėta Fajetono uodega – ją asteroidas įgyja trumpam, artimiausioje Saulei orbitos dalyje – perihelyje. Bet uodegą sudarantis dulkių kiekis, lyginant su Geminidų meteorus sukeliančiu, labai mažytis.
Dabar nauji duomenys pridėjo dar vieną keistenybę: pasirodo, Fajetono uodegą sudaro ne dulkės, o natrio dujos. Atradimas padarytas stebint Fajetoną Saulės stebėjimų observatorija SOHO, pernai gegužę perihelio metu. Ši observatorija turi spektrografą, kuriuo darytose nuotraukose matyti, jog Fajetonas skleidžia natrio spektro linijų šviesą, o dulkių infraraudonosios spinduliuotės – ne.
Įdomu, kad SOHO spektrografas originaliai turėjo filtrą, kuris blokavo šias natrio linijas – Saulės tyrimams jos tik trukdo, – bet laikui bėgant filtras susidėvėjo ir dabar natrį galima stebėti. Atradimą patvirtina ir skaičiavimai: Saulės šviesos garinamas natris tikrai turėtų judėti būtent taip, kaip matoma Fajetono aplinkoje.
Natrio spinduliuotė aptikta ir archyviniuose duomenyse, apimančiuose 1997-2022 metų laikotarpį. Šia savybe Fajetonas primena įvairias arti Saulės praskrendančias kometas. Tuo tarpu keli kiti asteroidai, kurie irgi kartais pasidabina uodegomis, natriu nespindi.
Kaip asteroidas gali turėti pakankamai gana lakaus metalo atsargų? Atsakymas į šį klausimą gali paaiškinti ir Geminidų meteorų kilmę. Gali būti, jog prieš kelis tūkstančius metų Fajetonas susidūrė su kitu, mažesniu, kūnu. Smūgis atsikėlė dalį Fajetono, pažėrė gausybę dulkių ir apnuogino regionus, iki tol buvusius giliai po paviršiumi. Dulkės pasklido orbitoje ir dabar sukelia Geminidų lietų, o apnuogintose uolienose esantis natris vis dar garuoja, Fajetonui skriejant pro Saulę.
Tyrimo rezultatai publikuojami „The Planetary Science Journal“.
Paieška archyve
