Naujoje Jameso Webbo kosminio teleskopo (JWST) nuotraukoje galima pamatyti paskutines mirštančios žvaigždės gyvavimo akimirkas.
Mirštanti WR-124 žvaigždė / NASA, ESA, CSA, STScI, Webb ERO Production Team
Šaulio žvaigždyne esanti žvaigždė WR 124 vos po kelių šimtų tūkstančių metų sprogs kaip šlovinga supernova.
Tai yra Volfo-Rajė tipo žvaigždė. Šio tipo žvaigždės gali būti vienos įspūdingiausių žvaigždžių galaktikoje. Jos yra labai karštos, labai ryškios, ir kai išsenka branduolių sintezės kuras, miršta su įspūdingu vaizdu, rašo „Science Alert“.
Tuo metu jose labai trūksta vandenilio, bet gausu azoto arba anglies. Be to, jos labai sparčiai praranda masę. Prarandamoje masėje taip pat yra daug anglies, kuri sugeria spinduliuotę ir vėl ją išspinduliuoja kaip infraraudonąją šviesą. Dėl to tokio tipo žvaigždės yra labai patrauklus taikinys JWST, kuris yra ne tik galingiausias kada nors sukurtas kosminis teleskopas, bet ir kuria didžiausios skiriamosios gebos infraraudonųjų ir artimųjų infraraudonųjų spindulių vaizdus.
Tai buvo vienas pirmųjų teleskopo stebėjimų po jo paleidimo 2021 m. pabaigoje, tačiau nuotrauka buvo paskelbta tik šią savaitę. JWST infraraudonųjų spindulių akimis buvo stebimos visos dujos ir dulkės, kurias į kosmosą išmetė didžiulė, karšta žvaigždė, esanti už 15 000 šviesmečių.
Violetiniu atspalviu mirguliuojanti išmesta medžiaga kadaise sudarė išorinį žvaigždės sluoksnį. Prieš kelis dešimtmečius kosminis teleskopas „Hubble“ nufotografavo tą pačią žvaigždę, tačiau ji atrodė panašesnė į ugnies kamuolį, rašo „The Guardian“.
Mokslininkų teigimu, tokia transformacija vyksta tik kai kuriose žvaigždėse ir paprastai yra paskutinis žingsnis prieš joms sprogstant, t. y. virstant supernova.
„Niekada anksčiau nebuvome matę tokios žvaigždės. Tai tikrai jaudina“, – sakė Europos kosmoso agentūros mokslininkė Macarena Garcia Marin, dalyvaujanti projekte.
Ši žvaigždė yra 30 kartų didesnė už mūsų Saulę ir, pasak NASA, jau išmetė tiek medžiagos, kad jos pakaktų dešimčiai Saulių.
Paieška archyve
