Britų Kolumbijos universiteto sukūrė bateriją, kurią galima įmesti į skalbimo mašiną.
© Kai Jacobson | UBC
Dėvimos elektronikos rinka nuolat auga ir plečiasi. Išmanieji laikrodžiai, apyrankės, apykojės, žiedai ir net kepurės – neieškosime už jus, bet tikriausiai jau yra ir išmaniųjų apatinių. Mokslininkai supranta, kad tai – daug potencialo turinti sritis, todėl kuria lanksčias baterijas. Jos, beje, praverstų ir sulenkiamiems telefonams, nešiojamiems kompiuteriams ir moksliniams prietaisams. Net ir tamprių baterijų jau yra, net jei jos toli už laboratorijų sienų ir negyvena.
Dabar mokslininkai nusprendė sukurti tokią bateriją, kuri išgyventų skalbimą. Cinko ir mangano oksido baterijos gali būti pigios, bet jų pavertimas skalbiamomis nebuvo lengvas procesas.
Iš pradžių cinkas ir mangano oksidas buvo sutrinti į smulkius miltelius. Jie buvo integruoti į specialiai baterijai sukurtą polimerą. Taip buvo sukurti labai ploni ir labai elastingi sluoksniai, kurių sulipdymas į krūvą leido sukurti funkcionuojančią bateriją, Jos storis priklauso nuo sluoksnių skaičiaus, o nuo aplinkos ją saugo papildomas to paties polimero sluoksnis.
Gauta baterija yra labai lanksti ir tampri. Ją galima ištempti net du kartus. Be to, cinko ir mangano oksido chemija yra daug saugesnė nei ličio jonų. Pasiekiama talpa – 160 mAh g−1 – nėra milžiniška, bet per 500 krovimo ciklų ši baterija turėtų išsaugoti 75 % savo talpos. Kol kas mokslininkai išsiaiškino, kad ši baterija išgyventų ir apie 39 skalbimus.
Kam reikalinga plaunama baterija? Na, tai galėtų būti į rūbus įsiūtas jutiklis, stebintis įvairius fiziologinius parametrus. Minkšta, saugi baterija būtų nepastebima, o ir skalbimo nebijotų. Tiesa, mokslininkai dar neskubės komercializuoti šios technologijos – pirmiausia jie nori pasiekti geresnius ilgaamžiškumo ir talpos parametrus.
Paieška archyve
