Šešių galaktikų atradimas sukelė tiek pat klausimų, kiek davė atsakymų.
Dviejų mirusių ankstyvųjų galaktikų, užfiksuotų „Hubble“ kosminiu teleskopu ir ALMA, vaizdai ištraukus ir priartinus
Joseph DePasquale (STScI)
Paslaptingas dingimas
Galima manyti, kad ankstyvojoje visatoje didelėse galaktikose turėjo likti daug „kuro“ naujoms žvaigždėms, tačiau naujausias atradimas rodo, kad taip buvo ne visada.
Astronomai, naudodamiesi „Hubble“ kosminiu teleskopu ir Atakamos didžiuoju milimetrų ir submilimetrų masyvu (ALMA), aptiko šešias ankstyvąsias galaktikas (praėjus maždaug 3 mlrd. metų po Didžiojo sprogimo), kurios buvo neįprastai „negyvos“, t. y. jose trūko šalto vandenilio, būtino žvaigždėms formuotis. Pasak pagrindinės tyrėjos Kate Whitaker, tai buvo didžiausias žvaigždžių gimimo laikotarpis, todėl šio vandenilio dingimas yra paslaptis.
Komanda galaktikas aptiko dėl stipraus gravitacinio lęšiavimo, kai galaktikų telkiniai išlenkia ir padidina ankstyvosios visatos šviesą. Teleskopas nustatė, kur praeityje formavosi žvaigždės, o ALMA aptiko šaltas dulkes (vandenilio pakaitalą), kad parodytų, kur būtų susiformavusios žvaigždės, jei būtų buvę reikiamų ingredientų.
Manoma, kad galaktikos nuo to laiko plėtėsi, tačiau ne dėl žvaigždžių susidarymo. Veikiau jos augo susijungdamos su kitomis mažomis galaktikomis ir dujomis. Bet koks formavimasis po to būtų buvęs ne daugiau kaip ribotas.
Šie atradimai yra jungtinio „Hubble“ ir ALMA pajėgumo įrodymas, jau nekalbant apie „Hubble“ galimybes praėjus keliems dešimtmečiams po jo paleidimo. Kartu jie pabrėžia ir technologijų, ir žmogaus supratimo ribotumą, nes kelia nemažai klausimų.
Mokslininkai nežino, kodėl galaktikos mirė taip greitai ir kas atsitiko, kad nutrūko degalai. Ar dujos buvo įkaitintos, išstumtos, ar tiesiog greitai sunaudotos? Gali prireikti nemažai laiko, kol bus pateikti atsakymai, jei atsakymai apskritai įmanomi.
Paieška archyve
