Karinių dronų naudojimas nuo pat pradžių kėlė klausimus dėl tokio ginklo panaudojimo etikos. Tačiau dabar tie klausimai skambės dar garsiau, nes, kaip skelbia Jungtinės Tautos, jau peržengėme šiurpią ribą.
„YouTube“ stopkadras
Ta riba – žmogaus gyvybės patikėjimas robotui. Dronai gali būti pilotuojami per atstumą. Smūgiai taip pat yra suduodami pagal žmonių komandas ir mygtukų paspaudimus. Tačiau dabar, kaip skelbia Jungtinės Tautos, robotai jau patys renkasi taikinius. Kovinės operacijos jau vyksta be žmogaus įsikišimo.
Ir tai yra šiurpi riba, kai autonominiai robotai-kariai tampa realybe. Ir būtent taip – autonominiai. Jau yra dronų, kurie yra tiesiog pasiunčiami priešo kryptimi ir patys nusprendžia, kas bus atakuojamas.
Turkiškas dronas „STM Kargu-2“ Libijoje jau vykdė autonominius kovinius skrydžius. Mažas ir pakankamai pigus dronas gali naudoti veidų atpažinimo technologiją, pasirinkdamas, kuriuos žmones nukauti. Nei 7 kg nesveriantis dronas gali būti gaminamas masiškai.
Mokslininkai apie tai perspėjo daug anksčiau. Dar 2017 metais „Future of Life Institute“ publikavo video, pasakojantį apie dirbtinį intelektą ir ginklus. Daug mokslininkų pasirašė kreipimąsi, ragindami šalis susitarti dėl autonominių kovinių dronų draudimo.
Tokie dronai gali tapti masinio naikinimo ginklu. Jiems nereikia žmonių priežiūros, jie gali būti pigūs ir vienkartiniai. Jie patys rinksis taikinius, nesibaimindami karo tribunolo. Jų gali būti daug, jų gali būti visur.
Tačiau mokslininkai mano, kad dar ne vėlu. Jų filmukas ateityje galėtų būti priminimas, kokiu keliu žmonija galėjo pasukti, bet nepasuko. Tik kažin, ar tokio efektyvaus ginklo draudimas sulauks galingų šalių pritarimo. Mokslininkai prieštaravo ir branduolinių ginklų kūrimui ir plėtrai, bet jų pabaigos kol kas dar nematome. Be to, vienybė šioje srityje tikrai nėra. Juk ginklą į dirbtinio intelekto rankas taip pat spaudžia mokslininkai.
Paieška archyve
