Dulkių audros – gana dažnas reiškinys Marse, kurio paviršius labai sausas. Žemėje dulkių audrų irgi pasitaiko, o pagrindinis jų efektas yra fizinis: paviršių erozija, kopų formavimas ir panašiai. Visgi kituose dangaus kūnuose dulkės gali sukelti ir cheminių reakcijų.
© NASA/JPL-Caltech
Tai nutinka dėl jų sukuriamų elektrostatinių išlydžių, kaip pademonstruota naujuose laboratoriniuose eksperimentuose. Žemėje audrų metu išsiskirsto elektriniai krūviai – tai nutinka ir dulkėse prie paviršiaus, ir debesyse. Dideli krūvių skirtumai sukelia žaibo išlydžius.
Marse krūvių išsiskyrimas taip pat vyksta, tačiau reta atmosfera nelabai tinka žaibo išlydžiams, tad dažnesni yra du kitokie išlydžių tipai: tamsusis Townsendo išlydis ir švytintis išlydis (pastarasis yra dujinių lempų veikimo principas).
Šie reiškiniai, vykstantys prie pat planetos paviršiaus, gali sukelti įvairių cheminių reakcijų, pavyzdžiui sukurti ir performuoti įvairias sieros bei chloro druskas. „Curiosity“ rado daug tokių junginių Gale krateryje, bet iki šiol jų analizė rėmėsi prielaida, kad druskos po susiformavimo vandeningoje aplinkoje keitėsi nežymiai.
Naujieji laboratoriniai eksperimentai rodo, kad reikšmingi pokyčiai galėjo įvykti vos per šimtą metų. Pagrindiniai pokyčiai yra trys: kristalinės struktūros nykimas, vandens molekulių praradimas ir oksidacija.
Norint tinkamai įvertinti šiuos efektus, reikėtų atlikti papildomų tyrimų tiesiai Marse, tad šis atradimas gali paskatinti permąstyti ateities Marso misijų sandarą. Vienas iš paprasčiausių būdų išvengti elektrocheminių pokyčių įtakos – imti mėginius ne nuo paviršiaus, bet iš gilesnių uolienų.
Tyrimo rezultatai publikuojami „JGR Planets“.
Paieška archyve
