Dauguma žinomų egzoplanetų yra arti savo žvaigždžių – tai nestebina, nes ten jas daug lengviau aptikti. Visgi kartais pavyksta užfiksuoti ir labai nutolusias planetas, o dabar paskelbti net 14 metų trukusių „Hubble“ stebėjimų rezultatai leido apskaičiuoti tolimiausios egzoplanetos orbitą.
© NASA, ESA, and M. Kornmesser (ESA/„Hubble“)
Pati egzoplaneta – 11 kartų už Jupiterį masyvesnis kūnas – kaip tokia identifikuota tik 2013 metais, bet jos žvaigždę „Hubble“ teleskopas stebėjo ir anksčiau, mat ji yra dvinarė, taigi įdomi pati iš savęs.
Surinkę daugybę archyvinių ir naujų stebėjimų, mokslininkai labai tiksliai identifikavo žvaigždės ir planetos padėtis bei jų kitimą laikui bėgant, remdamiesi aplinkinių žvaigždžių padėtimis, žinomimis dėl „Gaia“ teleskopu atliktų stebėjimų. Būtent šio teleskopo indėlis leido dvinarės žvaigždės HD 106906 padėtį identifikuoti gerokai tiksliau, nei vieno pikselio tikslumu.
Taip sukalibravus nuotraukas, atsiskleidė ir planetos padėties pokyčiai, kurie leido apskaičiuoti jos orbitą. Orbitos periodas siekia net 15 tūkstančių Žemės metų. Planeta nepriartėja arčiau prie žvaigždės, nei 500 astronominių vienetų nuotoliu; vienas astronominis vienetas yra vidutinis atstumas tarp Saulės ir Žemės, arba 150 milijonų kilometrų.
Taip pat orbita yra gerokai elipsiška – orbitos didysis pusašis siekia apie 850 astronominių vienetų, taigi didžiausias nuotolis nuo žvaigždės – apie 1200 astronominių vienetų. Visi šie apskaičiuoti dydžiai turi didžiules paklaidas, bet kokybinės orbitos savybės gana aiškios. Įdomu, kad jos panašios į tikėtinas hipotetinės Devintosios planetos Saulės sistemoje savybes. Pastaroji irgi turėtų judėti labai ištempta ir ypatingai tolima orbita.
Be to, ir Devintoji planeta, ir HD 106906b yra stipriai pasvirusios lyginant su smulkių objektų disku sistemos pakraštyje. Saulės sistemoje tai yra Kuiperio žiedas, o HD 106906 juosia nuolaužų žiedas, likęs po sistemos formavimosi. HD 106906 tėra vos 15 milijonų metų amžiaus, taigi tokiai konfigūracijai susiformuoti daug laiko neprireikė. Jei Saulės sistemos pakraščiuose tikrai egzistuoja Devintoji planeta, šis atradimas parodo, kad ji galėjo susiformuoti panašiu metu kaip ir žvaigždė.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
Paieška archyve
