Elektronika.lt
 2025 m. spalio 15 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Spalio 15 d. 08:29
Lietuva dalyvauja „ES programavimo savaitėje“: dalyviai koduoja su makaronais ir stato raketas
Spalio 14 d. 20:26
Pristatytas specialus įrenginys, kuris leidžia kalbėti net ir praradus kalbos dovaną
Spalio 14 d. 17:46
Lietuvos ir MIT ekspertai kartu ieškojo atsakingų inovacijų ir kelio į tvarią ateitį
Spalio 14 d. 14:15
Sparčiai auga nauja buitinės technikos kategorija – išmanieji automatiniai kačių tualetai (1)
Spalio 14 d. 11:37
Kada Lietuva pasieks energetinę nepriklausomybę? Ekspertai ragina labiau įsitraukti visuomenę (3)
Spalio 14 d. 08:27
Ar šiuolaikiniai elektromobiliai Baltijos šalių keliuose jau gali pakeisti tradicinius modelius?
Spalio 13 d. 20:31
Geltona lemputė automobilio prietaisų skydelyje: gedimas ar tik elektroninis kaprizas?
Spalio 13 d. 17:32
MG plečia siūlomų modelių gamą: Lietuvoje debiutuoja modernus elektrinis MG S5
Spalio 13 d. 14:12
FAD ir AI SEO (GEO): kaip mažą vietinį verslą pavyko iškelti į „ChatGPT“ atsakymus
Spalio 13 d. 11:41
Kokybiškas švietimas – intelektualios ir inovatyvios visuomenės kūrimo įrankis
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Vyks platformos „Women in Biotech“ virtualaus renginio transliacija

Publikuota: 2020-10-20 13:28
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Jau netrukus lietuviai turės unikalią galimybę išgirsti mokslininkės, išradėjos ir verslininkės, siekiančios užkirsti kelią sudėtingoms ligoms, dr. Kianos Aran istoriją iš jos pačios lūpų, rašoma pranešime. Spalio 20 dieną, 15 val. vyks tiesioginė platformos „Women in Biotech“ virtualaus renginio transliacija, kurioje savo patirtimi dirbant su naujausiomis technologijomis grįstais startuoliais bei jų vystymu ir išskirtiniais išradimais, sukėlusiais tikrą revoliuciją gyvybės mokslų sektoriuje, besidalinsianti mokslininkė skatins lietuvius prisidėti prie sveikesnio ir tvaresnio pasaulio kūrimo.

Vyks platformos „Women in Biotech“ virtualaus renginio transliacija
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Biomedicinos inžinerijos mokslų daktarė K. Aran – neeilinė moteris, kurią gerbia ir atpažįsta viso pasaulio mokslininkų bendruomenė. Mokslininkė sėkmingai komercializavo savo pačios sukurtas technologijas ir įkūrė technologinį startuolį „Nanosens Innovations“, taip pat padėjo įsteigti ir kompaniją „Cardea Bio“, vystančią itin inovatyviomis technologijomis grįstus produktus, orientuotus į žmonijos gerovės ir sveikatingumo tobulinimą.

Dr. K. Aran padarė tai, kas buvo laikoma neįmanoma – ploniausios kada nors dirbtiniu būdu gautos medžiagos – grafeno – pagrindu, sukūrė naują skaitmeninį biosensorių „CRISPR-Chip“, kuris geba identifikuoti genetines mutacijas vos per keletą minučių ir suteikia galimybę jas redaguoti.

Anot pranešėjos, mokslininkai ilgą laiką ieškojo būdų pažaboti genetines ligas, tokias kaip Dauno sindromas, cistinė fibrozė, anemija, vėžys, diabetas, kad jaunesnėms kartoms netektų jų paveldėti. Kuomet buvo išrastas „CRISPR“, atsivėrė durys daugybės paveldimų ligų gydymui.

„Gyvybės mokslų sferoje veikia ne tik mokslininkai – tai didelės ir atsidavusios komandos, sudarytos iš įvairių sričių specialistų, darbas. Nesvarbu ar tai būtų mokslininkas ar inžinierius, visus sieja bendras tikslas – nuolat siekiame vystyti geresnius diagnostikos įrankius ir dar labiau gilintis į biologinius reiškinius, vykstančius gyvuose organizmuose, kad sukurtume žmonių sveikatą bei gyvybę saugančius produktus“, – pasakoja dr. K. Aran.

Mokslininkė tikina, jog siekti tokių sudėtingų tikslų ir juos įgyvendinti ją nuolat skatino mokytoja dirbusi mama. Anot dr. K. Aran, mama įskiepijo jai suvokimą, kad siekiant reikšmingai prisidėti prie pasaulio bei žmonijos gerovės vien tik noro neužtenka – tam reikia sunkiai ir koncentruotai dirbti. Pasak pranešėjos, dabar atėjo laikas jai pačiai pasidalinti sukaupta patirtimi vystant ir komercializuojant išradimus bei įkvėpti kitus prisidėti prie gyvybės mokslų sektoriaus, kuriame galima įgyvendinti net tas idėjas, kurios atrodo neįmanomos.

„Gyvybės mokslai yra nuolat tobulėti ir atrasti skatinanti sritis, kurioje naudodami pažangiausias technologijas galime įveikti iki šiol neįveikiamas ligas ir spręsti tas žmonijos problemas, kurios atrodė neišsprendžiamos. Mums reikalingos naujos idėjos, patirtys, žinios, bandymai, nes tik to dėka bus vystomi nauji išradimai, reikšmingai paveiksiantys aplinką ir padėsiantys žmonėms gyventi sveikesnį gyvenimą“, – sako pagrindinė ketvirtosios virtualių renginių ciklo dalies pranešėja.

Platformos „Women in Biotech“ organizatorių Lietuvos biotechnologų asociacijos (LBTA) viceprezidentė Agnė Vaitkevičienė sako, kad dr. K. Aran – ne tik neeilinė išradėja, bet ir puikus pavyzdys moterims, siekiančioms vystyti visuomenei naudingus produktus ir siekti lyderystės gyvybės mokslų sektoriuje.

„Platformos dalyviai turi išskirtinę galimybę susipažinti su unikalia asmenybe ir iš jos pačios išgirsti apie genų inžineriją bei išradimus, sukėlusius pergalingus pokyčius gyvybės mokslų sektoriuje, sužinoti apie jų komercializavimą. Tikiu, kad mokslininkės istorija ir patirtis tūkstančius lietuvių įkvėps ieškoti karjeros galimybių, siekti aukštų rezultatų ir prisidėti prie nuolat augančios ir tobulėjančios srities – gyvybės mokslų“, – kalba A. Vaitkevičienė.

Renginių ciklas „Women in Biotech“ vyksta rugsėjo 29 – spalio 20 dienomis. Iniciatyvos organizatoriai – Lietuvos biotechnologų asociacija. Partneriai ir rėmėjai: JAV ambasada Lietuvoje, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), VšĮ „Versli Lietuva“, „Thermo Fisher Scientific“, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras.

Renginys nemokamas ir nekomercinis, tačiau registracija – privaloma.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Mokslininkai iš žmogaus ląstelių augina „mini smegenis“, kad sukurtų gyvus asmeninius kompiuterius

Mokslininkai iš Šveicarijos, Jungtinių Valstijų ir Australijos dirba kurdami kompiuterius iš gyvų žmogaus ląstelių. Jie jau pasiekė tam tikrų rezultatų vadinamųjų biokompiuterių srityje ir surinko asmeninio kompiuterio prototipą iš kamieninių ląstelių, gautų iš žmogaus odos ląstelių.

Saulės aktyvumas kelia nerimą: NASA skambina pavojaus varpais, tai gali turėti katastrofinių padarinių (1)

Iki 2019 metų manyta, kad naujas ciklas bus ramus, tačiau Saulės ciklas 25 pasirodė daug aktyvesnis. Tai parodė, kad Saulės elgesys gali pasikeisti netikėtai ir neatitikti oficialių prognozių. Ypač stebina tai, kad Saulės aktyvumo požymiai auga nuosekliai nuo 2008 metų.

Jūsų išmanusis telefonas slepia tikrą lobį: nauja technologija paverčia elektronikos atliekas auksu

Australijos Flinderso universiteto mokslininkai rado naują būdą, kaip iš senų telefonų, kompiuterių ir net rūdos išgauti auksą, nenaudojant pavojingų chemikalų. Jų metodas yra saugesnis ir žmogui, ir aplinkai.

2025 m. spalis
2025-10-14 15:15
Mokslininkai netiki savo akimis: DI per kelias valandas padarė tai, kas žmonijai buvo neįmanoma šimtmetį
2025-10-12 13:36
Šaldymo plėvelė, pakeisianti kondicionierių veikimą, mokslininkai su „Samsung“ pristatė išskirtinį sprendimą
2025-10-10 06:25
Švedų mokslininkai sukūrė dirbtinį intelektą, prognozuojantį baterijų senėjimą stulbinančiu tikslumu
2025-10-07 13:44
Tamsiosios energijos įtaka kosminėms struktūroms
2025-10-07 09:24
Atradimas Japonijoje perrašo 145 metus galiojusias mokslo tiesas
2025-10-07 07:34
Veneros debesyse gausu vandens
2025-10-06 09:47
Karštesnė už Venerą, bet vis dar nepalūžta: ši visiškai nauja medžiaga keičia žaidimo taisykles
2025-10-05 15:53
Pamirškite apie ličio baterijas: mokslininkai sukūrė saugesnę alternatyvą su super greitu įkrovimu
2025-10-04 15:20
Kinijos mokslininkai pristatė radarą, galintį numatyti priešo veiksmus
2025-10-01 13:36
Egzomėnulių paieška astrometrijos metodu
2025-10-01 10:45
MIT konferencijoje – VU profesoriaus Gedimino Juzeliūno įžvalgos apie nepaaiškinamą kvantinį pasaulį
2025 m. rugsėjis
2025-09-30 21:41
„Apollo“ mėginys keičia Mėnulio chronologiją
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama