Kinų kosminis aparatas „QueQiao“ pradėjo NCFE radioastronomijos srities eksperimentą – misijos specialistai iš dalies išskleidė penkių metrų teleskopo antenas. Projekto tikslas – ieškoti ankstyvosios Visatos objektų signalų ir tobulinti būsimų kosminių radioteleskopų technologijas. Apie darbą skelbiama Nyderlandų astronominių tyrimų organizacijos pranešime spaudai.
© Marc Klein Wolt/ Radboud University
Palydovas „QueQiao“ 2018 metų gegužę buvo paleistas, palaikyti ryšį su „Chang’e 4“ misija, kurios metu atliktas pirmasis minkštas nusileidimas tolimesnėje Mėnulio pusėje. Tada „QueQiao“ buvo išvestas į halo orbitą apie sistemos „Žemė-Mėnulis“ Lagranžo tašką L₂ ir veikė kaip retransliatorius.
Dabar pagrindinės „Chang’e 4“ palydos misijos (kurios sudėtyje yra Mėnulio paviršiuje veikiantis zondas „Yutu-2“) užduotys atliktos, todėl mokslininkai nutarė imtis papildomų eksperimentų. Vienas iš jų – NCFE (Netherlands-China Low-Frequency Explorer – Nyderlandų-Kinijos žemųjų dažnių tyrėjas) radioteleskopas. Šio instrumento užduotis – parengti technologijas būsimoms misijoms, kurių metu bus bandoma užregistruoti ankstyvos Visatos objektų signalus.
Lapkričio 27 dieną mokslininkai pradėjo išlankstyti tris penkių metrų skersmens teleskopo antenas, išdėstytas viena kitos atžvilgiu stačiu kampu. Dabar astronomai per visą Mėnulio naktį, kuri trunka maždaug 14 Žemės parų, galės vykdyti tyrimus. Kadangi palydovas yra Lagranžo taške, jis visą šį laiką gali būti Mėnulio šešėlyje, todėl imtuvai fiksuos mažiau Saulės ir Žemės kuriamo triukšmo.
Pagrindinė „QueQiao“ misijos dalis truko ilgiau nei tikėtasi, ir tai paveikė antenų išlankstymą. Iš pradžių jokių problemų nekilo, tačiau ilgainiui procesas vyko vis sunkiau. Mokslininkai nutarė kol kas nebandyti aparatūros išskleisti iki galo, ir bandomuosius stebėjimus atliks mažesniu jautrumu, ir, gali būti, pradėtą darbą užbaigs vėliau. Dabar astronomai tikisi aptikti signalus iš objektų, egzistavusių po 800 mln. metų nuo Didžiojo Sprogimo.
Visavertė sistema turėtų registruoti 21 cm bangos ilgio neutralaus vandenilio signalus, pasklidusius po rekombinacijos per Visatos Tamsiuosius amžius, kai nebuvo jokių kompaktiškų spinduliavimo šaltinių. Šis etapas prasidėjo, praėjus 380 tūkstančiams metužų nuo Didžiojo Sprogimo ir truko maždaug šimtą milijonų metų. Kadangi visa tai vyko ankstyvojoje Visatoje, dėl raudonojo poslinkio visi tos epochos signalai ištįso dešimtis kartų. Dėl to atitinkamas dažnis tampa toks žemas, kad Žemės atmosfera tampa jam neskaidri.
Anksčiau astrofizikai rado standartinę liniuotę visatos aušrai – vykusiai iš karto po tamsiųjų amžių. Taip pat mokslininkai kosmose pamatė pirmąją Visatos molekulę, o paskui jos kiekio vertinimą padidino 20 kartų.
Paieška archyve
