Elektronika.lt
 2026 m. kovo 20 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 19 d. 18:25
Šiuolaikinio vartotojo moralinė dilema: išmesti, perdirbti ar sutaisyti?
Kovo 19 d. 16:38
Agentinei prekybai Europoje skatinti „Visa“ pristatė programą „Agentic Ready“
Kovo 19 d. 14:44
Nuo telefonų iki saulės elektrinių: kaip elektronikos atliekas paversti vertingais ištekliais?
Kovo 19 d. 12:15
Eksperimentas: ar įmanoma persikelti visą gyvenimą į naują telefoną, kol išgeri puodelį kavos?
Kovo 19 d. 10:27
Į pagalbą moterims intymios sveikatos srityje – verslaus lietuvių jaunimo sukurtas dirbtinio intelekto įrankis
Kovo 19 d. 08:51
Pavasarinis spintos valymas gali pastebimai išauginti elektros sąskaitą: kaip to išvengti?
Kovo 18 d. 18:36
Naujasis „BMW i3“: iki 900 km viena įkrova ir naujos kartos technologijos
Kovo 18 d. 15:23
Kada verta rinktis elektrinį, o kada – akumuliatorinį šlifuoklį?
Kovo 18 d. 12:58
Ar „OpenClaw“ neatpažįstamai pakeis verslo kasdienybę?
Kovo 18 d. 09:25
Darbuotojai tikrina darbo paštą savo telefone? Įspėja apie kibernetinio saugumo rizikas
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Lietuvos-Lenkijos Fizikos ir technologijų mokslinininkų konferencija sustiprins tarpvalstybinius ryšius

Publikuota: 2019-09-25 19:55
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

2019 rugsėjo 26-27 d. Vilniuje didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) ir Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje kviečia į Lietuvos-Lenkijos Fizikos ir technologijų mokslinininkų konferenciją/dirbtuves.

2019-tieji metai – ypatingi Lietuvos ir Lenkijos valstybėms, nes šiemet minimas Liublino unijos 450-metis. Ši, abiems kaimyninėms valstybėms reikšminga sukaktis, paskatino FTMC organizuoti bendrą abiejų šalių mokslinę fizikų konferenciją, kurios tikslas – skatinti ir plėsti lietuvių – lenkų mokslininkų bendradarbiavimą.

Pasak konferencijos Mokslinio komiteto vadovo, FTMC direktoriaus prof. Gintaro Valušio, „Lietuvos – Lenkijos Fizikos ir technologijų konferencija/dirbtuvės“ yra abiems valstybėms svarbus, tęstinis renginys. Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai fizikai visada palaikė kolegiškus ryšius, dirbo ties bendrais projektais ir nuolatos tarpusavyje dalijosi moksline patirtimi. Keli panašūs renginiai buvo organizuoti 1991 – 1996 m. Būtent tuomet lietuvių-lenkų mokslininkų tandemas buvo stiprus tarptautinių konsorciumų kūrimo veiksnys, kuriant europinių mokslinių programų paraiškas.

„Šiemet, minėdami Liublino unijos jubiliejų, nutarėme atgaivinti šią dvišalio fizikos ir technologijų srities mokslininkų bendradarbiavimo tradiciją, plėsti mokslinių projektų galimybes. Šiuo renginiu siekiame skatinti gerosios kaimynystės praktiką valstybiniu lygiu. Vilnius ir Varšuva yra labai arti vienas kito, mokslinės institucijos čia turi atnaujintą mokslinę infrastruktūrą. Ji – skirtinga, tačiau puikiai papildo viena kitą“, – sako FTMC direktorius prof. G. Valušis.

„Džiaugiuosi, kad mokslinis bendradarbiavimas tarp Lenkijos ir Lietuvos plečiasi, ir tikiuosi, kad šios konferencijos metu užmegzti kontaktai tarp Lietuvos ir Lenkijos akademinių bendruomenių bus ne tik neabejotina paskata keistis naujomis idėjomis, bet ir sukurs galimybę vykdyti bendrus mokslinių tyrimų projektus“, – teigia Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska.

Iškilmingas „Lietuvos-Lenkijos Fizikos ir technologijų mokslinininkų konferencijos“ atidarymas ir pirmoji diena vyks 26 d. Valdovų rūmuose, Vilniuje. Atidaryme dalyvaus Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska, LR Užsienio reikalų viceministras Neris Germanas, URM ir ŠMSM atstovai, Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai.

Konferenciją pradės Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas pranešimu apie Liublino unijos reikšmę Lietuvos ir Lenkijos valstybėms praeityje bei šiuolaikiniame kontekste.

„XIV a. pabaigoje atsiradęs Lenkijos ir Lietuvos unijinis darinys buvo gana įprastas politinis įvykis vėlyvųjų Viduramžių Europoje.Tačiau Lenkijos ir Lietuvos unija buvo neabejotinai sėkmingiausia tarpvalstybinė unija. Lietuvai Lenkija visuomet buvo ir išlieka artima valstybe kaimyne, su kuria siejo ir tebesieja glaudūs kultūriniai, ir politiniai ryšiai. Bendravimas tarp mokslininkų ir intelektualų nuo seno buvo svarbus šalių suartėjimo kelias. Ir dabar tokie kontaktai, bendri projektai, renginiai yra svarbus tiltas, siejantis valstybes ir žmones,“ – pastebi VU prof. R. Petrauskas.

Pirmąją dieną konferencijos svečius bei dalyvius pradžiugins Lenkijos ir Lietuvos kompozitorių fortepijoninis koncertas, skambės F. Šopeno, V. Jakubėno ir G. Bacevicz kūriniai. Vėliau planuojama trumpa ekskursija Valdovų rūmuose ir bendra abiejų valstybių renginio svečių bei organizatorių fotosesija prie Jano Mateikos paveikslo „Liublino Unija“.

„Lenkijos – Lietuvos mokslininkams dirbant bendruose fizikos ir technologijų vystymo projektuose, atsiranda nauja erdvė sinergijoms. Mūsų ir kolegų Lenkijoje intensyvus mokslinis bendradarbiavimas atveria naujas galimybes tiek kuriant bendras mokslines paraiškas Europos Komisijai, tiek aukštos pridėtinės vertės produktų ar mokslinių paslaugų kūrimui ir vystymui tarptautiniu mastu“, – akcentuoja FTMC prof. G. Valušis.

„Tokie bendri renginiai kartu su Lietuva – gyvybiškai būtini mums, mokslininkams. Taip dalijamės žiniomis, gebėjimais, galimybėmis ir tobulinamės bei tobuliname mokslo pasaulį plačiąja prasme. Labai džiaugiuosi, kad turėsiu galimybę „gyvai“ pabendrauti su kolegomis Lietuvoje, dirbančiais toje srityje, kuri man įdomi. Mes esame kaimynai, turime stiprinti mokslinius ir kultūrinius ryšius“, – sakė Varšuvos universiteto Fizikos technologijų fakulteto dr. Agnieszka Semion. Pranešimą apie savo mokslinių tyrinėjimų sritį – Thz bangų optinių elementų pritaikymą odos vėžio diagnostikoje dr. A. Semion skaitys antrąją Konferencijos dieną.

Dvi dienas, rugsėjo 26 d. ir 27 d ., Lietuvos ir Lenkijos Fizikos ir technologijos mokslininkų konferencijoje dalyvaus, savo pasiekimais bei idėjomis dalinsis arti 50-ties abiejų valstybių mokslininkų. Konferencijos temos: puslaidininkių nanotechnologijos ir naujos medžiagos, nanoelektronika ir optoelektronika, pažangios fotonikos sistemos, nano – ir biofonika. Planuojama perskaityti daugiau nei 20 originalių mokslinių pranešimų, pristatyti 27 stendinius pranešimus.

Rugsėjo 26-tąją, pirmoji konferencijos diena vyksta Valdovų rūmuose, Katedros a. 4, Vilniuje.

Rugsėjo 27-tąją, antrąją konferencijos dieną, moksliniai pranešimai ir diskusijos vyks FTMC patalpose, Saulėtekio al. 3., Vilniuje.

Renginys vyks anglų kalba.

Vieno didžiausių Baltijos šalyse valstybinio mokslinių tyrimų centro FTMC mokslininkai, „LT-PL Fizikos ir technologijų konferencijos/dirbtuvių“ idėjos autoriai ir organizatoriai Lietuvoje, su kolegomis Lenkijoje bendradarbiauja ne vienerius metus. Šiuo metu FTMC vykdomas dvišalis projektas DAINA, kuriamos kelios tarptautinės bendros mokslinės paraiškos Europos komisijai. Nuo 2004-tųjų gyvuoja Montpellier, Varšuvos, Vilniaus ir Nižnij Novgorodo mokslininkų bendradarbiavimo tinklas „Puslaidininkių šaltiniai ir THz dažnių detektoriai“ (Semiconductor sources and detectors of THz frequencies), Varšuvoje vyksta projektas CENTERA.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Asteroidai mėtosi sniego gniūžtėmis

Apie 15 procentų Žemei artimų asteroidų turi mažus palydovus, kitaip tariant, sudaro dvinares sistemas. Iki šiol buvo manoma, kad šios poros yra gana statiškos ir asteroidai, laikui bėgant, beveik nesikeičia. Dabar astronomai, iš naujo išanalizavę NASA zondo DART nuotraukas, darytas 2022 metais prieš pat tyčinį susidūrimą su asteroidu-palydovu Dimorfu, atrado netikėtų paviršiaus detalių, rodančių, kad asteroidai keičiasi medžiaga tarpusavyje.

Šviesos jūra tarp ankstyvųjų galaktikų

HETDEX projekto komanda, naudodama „Hobby-Eberly“ teleskopą Teksase, sukūrė didžiausią ir tiksliausią trimatį Laimano alfa šviesos erdvėlapį, apimantį kosminio vidurdienio laikotarpį.

Pirmasis žaibo pėdsakas Marse

Žaibai stebimi ne tik Žemėje – jų sukeliamos elektromagnetinės bangos, vadinamos švilpynėmis, aptiktos ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Dabar mokslininkai, peržiūrėję daugiau nei 108 000 NASA zondo MAVEN per dešimtmetį surinktų matavimų, aptiko vieną aiškią švilpynės bangą Marso jonosferoje.

2026 m. kovas
2026-03-17 11:28
Sunkieji elementai iš galaktikų susidūrimo nuolaužų
2026-03-15 14:33
Asteroido Ryugu magnetinis archyvas
2026-03-13 09:14
Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-11 07:02
Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės
2026-03-10 10:30
Ganimedo pašvaistės primena Žemės
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama