Elektronika.lt
 2026 m. gegužės 25 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 24 d. 16:49
DI kurta reklama: kada greičiau ir pigiau gali kainuoti brangiau
Gegužės 24 d. 10:23
Kada reikės daugiau padavėjų, o kada – meniu kita kalba? Ekspertė paaiškino, kaip technologijos keičia turizmą
Gegužės 23 d. 16:36
Nerimą keliantis dirbtinio intelekto proveržis – signalas mums
Gegužės 23 d. 10:47
Kodėl po kibernetinės atakos verslai ginčijasi ne tik su įsilaužėliais, bet ir tarpusavyje
Gegužės 22 d. 18:29
„Samsung“ pristato naują monitorių liniją: nuo pirmojo 6K žaidimų ekrano iki sprendimų profesionalams
Gegužės 22 d. 16:39
Pasidalijo įspūdžiais: ar komerciniams elektromobiliams jau atviras kelias po Baltijos šalis? (1)
Gegužės 22 d. 14:18
Dirbtinis intelektas taps dar mažiau pastebimas: „Samsung“ ir „Google“ pristatė naujos kartos išmaniuosius akinius
Gegužės 22 d. 12:12
„Microsoft“ pristatė labai brangius planšetinius kompiuterius „Surface Pro 12“ ir nešiojamuosius kompiuterius „Surface Laptop 8“
Gegužės 22 d. 10:24
Tūkstančiai perkamų akademinių darbų griauna pasitikėjimą aukštuoju mokslu (1)
Gegužės 22 d. 08:38
„Ei, „Google“, ar galiu čia pastatyti automobilį?“
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Lietuvos-Lenkijos Fizikos ir technologijų mokslinininkų konferencija sustiprins tarpvalstybinius ryšius

Publikuota: 2019-09-25 19:55
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

2019 rugsėjo 26-27 d. Vilniuje didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) ir Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje kviečia į Lietuvos-Lenkijos Fizikos ir technologijų mokslinininkų konferenciją/dirbtuves.

2019-tieji metai – ypatingi Lietuvos ir Lenkijos valstybėms, nes šiemet minimas Liublino unijos 450-metis. Ši, abiems kaimyninėms valstybėms reikšminga sukaktis, paskatino FTMC organizuoti bendrą abiejų šalių mokslinę fizikų konferenciją, kurios tikslas – skatinti ir plėsti lietuvių – lenkų mokslininkų bendradarbiavimą.

Pasak konferencijos Mokslinio komiteto vadovo, FTMC direktoriaus prof. Gintaro Valušio, „Lietuvos – Lenkijos Fizikos ir technologijų konferencija/dirbtuvės“ yra abiems valstybėms svarbus, tęstinis renginys. Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai fizikai visada palaikė kolegiškus ryšius, dirbo ties bendrais projektais ir nuolatos tarpusavyje dalijosi moksline patirtimi. Keli panašūs renginiai buvo organizuoti 1991 – 1996 m. Būtent tuomet lietuvių-lenkų mokslininkų tandemas buvo stiprus tarptautinių konsorciumų kūrimo veiksnys, kuriant europinių mokslinių programų paraiškas.

„Šiemet, minėdami Liublino unijos jubiliejų, nutarėme atgaivinti šią dvišalio fizikos ir technologijų srities mokslininkų bendradarbiavimo tradiciją, plėsti mokslinių projektų galimybes. Šiuo renginiu siekiame skatinti gerosios kaimynystės praktiką valstybiniu lygiu. Vilnius ir Varšuva yra labai arti vienas kito, mokslinės institucijos čia turi atnaujintą mokslinę infrastruktūrą. Ji – skirtinga, tačiau puikiai papildo viena kitą“, – sako FTMC direktorius prof. G. Valušis.

„Džiaugiuosi, kad mokslinis bendradarbiavimas tarp Lenkijos ir Lietuvos plečiasi, ir tikiuosi, kad šios konferencijos metu užmegzti kontaktai tarp Lietuvos ir Lenkijos akademinių bendruomenių bus ne tik neabejotina paskata keistis naujomis idėjomis, bet ir sukurs galimybę vykdyti bendrus mokslinių tyrimų projektus“, – teigia Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska.

Iškilmingas „Lietuvos-Lenkijos Fizikos ir technologijų mokslinininkų konferencijos“ atidarymas ir pirmoji diena vyks 26 d. Valdovų rūmuose, Vilniuje. Atidaryme dalyvaus Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska, LR Užsienio reikalų viceministras Neris Germanas, URM ir ŠMSM atstovai, Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai.

Konferenciją pradės Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas pranešimu apie Liublino unijos reikšmę Lietuvos ir Lenkijos valstybėms praeityje bei šiuolaikiniame kontekste.

„XIV a. pabaigoje atsiradęs Lenkijos ir Lietuvos unijinis darinys buvo gana įprastas politinis įvykis vėlyvųjų Viduramžių Europoje.Tačiau Lenkijos ir Lietuvos unija buvo neabejotinai sėkmingiausia tarpvalstybinė unija. Lietuvai Lenkija visuomet buvo ir išlieka artima valstybe kaimyne, su kuria siejo ir tebesieja glaudūs kultūriniai, ir politiniai ryšiai. Bendravimas tarp mokslininkų ir intelektualų nuo seno buvo svarbus šalių suartėjimo kelias. Ir dabar tokie kontaktai, bendri projektai, renginiai yra svarbus tiltas, siejantis valstybes ir žmones,“ – pastebi VU prof. R. Petrauskas.

Pirmąją dieną konferencijos svečius bei dalyvius pradžiugins Lenkijos ir Lietuvos kompozitorių fortepijoninis koncertas, skambės F. Šopeno, V. Jakubėno ir G. Bacevicz kūriniai. Vėliau planuojama trumpa ekskursija Valdovų rūmuose ir bendra abiejų valstybių renginio svečių bei organizatorių fotosesija prie Jano Mateikos paveikslo „Liublino Unija“.

„Lenkijos – Lietuvos mokslininkams dirbant bendruose fizikos ir technologijų vystymo projektuose, atsiranda nauja erdvė sinergijoms. Mūsų ir kolegų Lenkijoje intensyvus mokslinis bendradarbiavimas atveria naujas galimybes tiek kuriant bendras mokslines paraiškas Europos Komisijai, tiek aukštos pridėtinės vertės produktų ar mokslinių paslaugų kūrimui ir vystymui tarptautiniu mastu“, – akcentuoja FTMC prof. G. Valušis.

„Tokie bendri renginiai kartu su Lietuva – gyvybiškai būtini mums, mokslininkams. Taip dalijamės žiniomis, gebėjimais, galimybėmis ir tobulinamės bei tobuliname mokslo pasaulį plačiąja prasme. Labai džiaugiuosi, kad turėsiu galimybę „gyvai“ pabendrauti su kolegomis Lietuvoje, dirbančiais toje srityje, kuri man įdomi. Mes esame kaimynai, turime stiprinti mokslinius ir kultūrinius ryšius“, – sakė Varšuvos universiteto Fizikos technologijų fakulteto dr. Agnieszka Semion. Pranešimą apie savo mokslinių tyrinėjimų sritį – Thz bangų optinių elementų pritaikymą odos vėžio diagnostikoje dr. A. Semion skaitys antrąją Konferencijos dieną.

Dvi dienas, rugsėjo 26 d. ir 27 d ., Lietuvos ir Lenkijos Fizikos ir technologijos mokslininkų konferencijoje dalyvaus, savo pasiekimais bei idėjomis dalinsis arti 50-ties abiejų valstybių mokslininkų. Konferencijos temos: puslaidininkių nanotechnologijos ir naujos medžiagos, nanoelektronika ir optoelektronika, pažangios fotonikos sistemos, nano – ir biofonika. Planuojama perskaityti daugiau nei 20 originalių mokslinių pranešimų, pristatyti 27 stendinius pranešimus.

Rugsėjo 26-tąją, pirmoji konferencijos diena vyksta Valdovų rūmuose, Katedros a. 4, Vilniuje.

Rugsėjo 27-tąją, antrąją konferencijos dieną, moksliniai pranešimai ir diskusijos vyks FTMC patalpose, Saulėtekio al. 3., Vilniuje.

Renginys vyks anglų kalba.

Vieno didžiausių Baltijos šalyse valstybinio mokslinių tyrimų centro FTMC mokslininkai, „LT-PL Fizikos ir technologijų konferencijos/dirbtuvių“ idėjos autoriai ir organizatoriai Lietuvoje, su kolegomis Lenkijoje bendradarbiauja ne vienerius metus. Šiuo metu FTMC vykdomas dvišalis projektas DAINA, kuriamos kelios tarptautinės bendros mokslinės paraiškos Europos komisijai. Nuo 2004-tųjų gyvuoja Montpellier, Varšuvos, Vilniaus ir Nižnij Novgorodo mokslininkų bendradarbiavimo tinklas „Puslaidininkių šaltiniai ir THz dažnių detektoriai“ (Semiconductor sources and detectors of THz frequencies), Varšuvoje vyksta projektas CENTERA.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Juodosios skylės, aplenkusios savo galaktikas

Jaunoje, dar milijardo metų neturinčioje Visatoje, jau egzistavo supermasyvios juodosios skylės, kurių masės viršija milijardą Saulės masių. „James Webb“ teleskopu atrasta ir mažesnių, taip pat pastebėta bendra tendencija, kad jų masių santykis su motininių galaktikų žvaigždžių mase dažnai net šimtus kartų viršija šio santykio vertę, būdingą aplinkinei Visatai.

Potvyniai senovės Marse – silpni

Potvyniai Žemėje padeda reguliuoti klimatą ir netgi palaikyti planetą tinkamą gyvybei. Jie varo vandenyno sroves, maišo deguonį gelmėse ir perneša maistines medžiagas. Greičiausiai potvyniai buvo labai svarbūs ir gyvybės atsiradimui – pirmosios ląstelės galimai formavosi potvynių užliejamose pakrantėse, į kurias bangos atnešdavo naujų maisto medžiagų. Gali būti, kad panašūs procesai veikė ir senovės Marse.

Dirbtinis intelektas prognozuoja Saulės virpesius

Saulė nuolatos virpa – slėgio bangos keliauja gilyn į žvaigždės vidų ir grįžta atgal, atnešdamos informaciją apie procesus, vykstančius giliai po paviršiumi. Šios bangos, dar vadinamos p-modomis, leidžia mokslininkams tyrinėti žvaigždės gelmes panašiai, kaip seismologai pagal žemės drebėjimus atkuria Žemės vidų.

2026 m. gegužė
2026-05-23 13:26
Viena primityviausių žinomų galaktikų
2026-05-22 07:36
Ramiausias galaktikų spiečius slepia praeities audrą
2026-05-21 09:18
Ganimedo branduolys dar formuojasi
2026-05-18 09:31
Dvinarės žvaigždės gimsta iš vieno disko
2026-05-17 13:24
Kvazarų tėkmės gesina žvaigždėdarą Visatos jaunystėje
2026-05-16 13:09
Molekulinių debesų gyvenimo trukmė
2026-05-15 09:29
3000 naujų rudųjų nykštukių
2026-05-14 09:28
Energingiausi kosminiai spinduliai – išskirtinai masyvūs?
2026-05-13 09:25
Neįvertinta Ijo ugnikalnių galia
2026-05-12 17:16
Planetos dydžio banga Veneroje
2026-05-09 16:24
Geležies jonizacija žvaigždžių žybsniuose
2026-05-08 19:43
11 000 naujų egzoplanetų
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama