Dydis – svarbu. Ypač, kai kalbama apie nanometro – milijardinės metro dalies – mastelio dydžius. Tokius mažus objektus sukurti nelengva, tad MIT tyrėjų pasiekimas gali smarkiai paspartinti tokių dydžių objektų kūrimą.
Naują nanotechnologijų proveržį paskatino medžiaga, kurią tikriausiai rastumėte bet kuriame lopšelyje.
MIT komanda rado būda kaip greitai ir nebrangiai sumažinti objektus iki nanometrų dydžio eilės. Šį procesą ji vadina implozine gamyba, ir ji prasideda nuo poliakrilato – absorbento, kuris paprastai naudojamas kūdikių sauskelnėse.
Remiantis MIT komandos straipsniu „Science“ žurnale, implozinės gamybos procesas pradedamas, pridedant skystą tirpalą į poliakrilato gabalėlį, dėl ko jis išsipučia.
Paskui komanda lazeriu pritvirtino fluorescuojančias molekules norima tvarka prie poliakrilato. Šios molekulės buvo tvirtinimo taškai bet kokiai medžiagai, kurią norima sumažinti iki nanomastelio.
„Šviesa tvirtinimo taškai pritvirtinami norimose vietose, o paskui prie jų galima pritvirtinti ką tik norima, – sakė Edwardas Boydenas MIT naujienų pranešime. – Tai gali būti kvantinis taškas, DNR atkarpa, aukso nanodalelė.“
Tada tyrėjai poliakrilato karkasą išdžiovino rūgštimi. Dėl to prie poliakrilato pritvirtinta medžiaga tolygiai susitraukė iki vienos tūkstantosios pradinio savo dydžio dalies.
Ko gero nuostabiausias implozinės gamybos aspektas yra jos prieinamumas — MIT pranešime spaudai rašoma, kad daugelis biologijos ir medžiagų mokslo laboratorijų jau turi visą reikiamą įrangą, kuria gali patys sumažinti objektus iki nanomastelio.
MIT komanda jau aiškinasi potencialias implozinės gamybos panaudojimo potencialą, įskaitant ir optikos bei robotikos sritis. Bet iš esmės jie nemato pritaikymo galimybių ribų.
„Naudojant šį būdą, galima nuveikti daugybę dalykų, – sakė Boydenas. – Nanofabrikavimo demokratizacija gali atverti sritis, kurių dabar negalime nė įsivaizduoti.“
Paieška archyve
