Elektronika.lt
 2026 m. birželio 28 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 28 d. 10:29
Telekomunikacijų rinka jau pasidalinta? Kodėl telekomunikacijų verslas vėl tampa įdomus investuotojams
Birželio 27 d. 16:40
„Samsung“ pristato „Galaxy A27 5G“: didesnis ekranas ir platesnės DI galimybės
Birželio 27 d. 10:14
„Tesla“ autonominiai automobiliai jau Lietuvoje: ar lietuviai pasirengę sėsti į automobilį be vairuotojo?
Birželio 26 d. 18:23
AGON PRO AGP277QKDC: pirmasis naujos kartos AGON 7 serijos modelis
Birželio 26 d. 16:41
Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie modeliai vilioja labiausiai?
Birželio 26 d. 14:58
Naujasis elektrinis „Renault Megane E-Tech“, dar daugiau charakterio, dinamiškumo ir technologijų
Birželio 26 d. 12:18
„Škoda Peaq“: naujasis elektrinis flagmanas nubrėžia erdvės ir technologijų standartus
Birželio 26 d. 10:24
Tarptautinė 30-oji konferencija „Mechanika 2026“ – kartu su LIMACON stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą inžinerijos srityje
Birželio 26 d. 08:30
„REDMI Watch 6“: išmanusis laikrodis, tinkantis kiekvienai jūsų gyvenimo sričiai
Birželio 25 d. 18:32
Lietuva turi žaliąją galią – dabar jai reikia lankstesnio tinklo (1)
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
GTA 6 Wiki
GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles, GTA 6 Character
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Dirbtinis intelektas aptiko 72 nežinomos kilmės signalus iš vieno taško tolimajame kosmose

Publikuota: 2018-09-14 07:16
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt

2017 metų rugpjūčio 26 dieną astronomai, dirbantys 100 mln. JAV dolerių vertės „Breakthrough Listen“ projekte, kurio tikslas yra nežemiškų civilizacijų signalų paieška, užfiksavo 21 pasikartojantį šviesos signalą, priskiriamą „greitųjų radijo pliūpsnių“ (angl. Fast Radio Burst, FRB) grupei. Visi šie signalai per valandą atkeliavo iš nykštukinės galaktikos FRB 121102, rašo livescience.com.

Kai kurie mokslininkai spėja, kad signalo šaltinis buvo greitai besisukančios neutroninės žvaigždės, tačiau aiškaus jų šaltinio nustatyti nepavyko. Todėl „Breakthrough Listen“ mokslininkų susidomėjimo priežastis aiški: o gal šiuos signalus skleidė protingos būtybės – galbūt jos taip į kosmosą neįtikėtinu greičiu paleido savo erdvėlaivius? Tokią idėją iš dalies pakišo giminingas „Breakthrough Starshot“ projektas, kurio inžinieriai bando sukurti šviesa tarsi vėju stumiamas bures mažiems zondams į Saulės sistemą leisti. Be to, FRB 121102 galaktika, nuo Žemės nutolusi 3 mlrd. šviesmečių atstumu, yra išskirtinai įdomi: tai yra vienintelis mums žinomas pasikartojančių FRB signalų šaltinis – visi kiti šios klasės žybsniai iš vieno šaltinio atkeliaudavo tik po kartą.

Atlikdami naujausią tyrimą, „Breakthrough Listen“ projekto nariai, dirbantys iš Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) 2017 m. rugpjūtį Green Bank teleskopu surinktus duomenis dar kartą išanalizavo naudodami mašininio mokymosi metodus – pirmą kartą šiuos duomenis mokslininkai tikrino tradiciniais metodais.

Mokslininkai, vadovaujami universiteto doktoranto Gerry Zhango, algoritmą, pavadintą „konvoliuciniu neuroniniu tinklu“, išmokė atskirti FRB pėdsakus 400 terabaitų dydžio duomenų masyve. Apmokymui taikyta strategija, panaši į tą, kurią didžiosios IT bendrovės naudoja interneto paieškų rezultatų optimizavimui, tvirtino universiteto atstovai. O po apmokymų dirbtinis intelektas sugebėjo atskirti dar 72 iki tol nepastebėtus FRB signalus, tokiu būdu iš vieno šaltinio per vieną valandą atsklidusių FRB kiekį padidindamas iki 93.

„Ne visų atradimų šaltiniai yra naujausi stebėjimų duomenys. Šiuo atveju mums padėjo išmintingo, originalaus mąstymo panaudojimas jau turimo duomenų rinkinio analizei. Jis išplėtė mūsų žinias apie vieną iš didžiausių astronomijos paslapčių“, – po šio darbo publikavimo paskelbė visų „Breakthrough“ projektų iniciatyvos vadovas Pete'as Wordenas. Šiai iniciatyvai dar priklauso „Breakthrough Message“ ir „Breakthrough Watch“ projektai.

Paslaptis, žinoma, iki šiol galutinai taip ir neatskleista: mokslininkai negali pasakyti, kas yra tie FRB signalai. Tačiau dirbtinio intelekto taikymas naujausiame tyrime padės žengti kur kas toliau bandant šią paslaptį išsiaiškinti. „Tai yra tik šio galingo metodo taikymo beieškant trumpalaikių radijo signalų pradžia. Tikimės, kad mūsų sėkmė paskatins ir kitas rimtas dirbtinio intelekto taikymo radijo astronomijoje iniciatyvas“, – teigė P. Wordenas. Naujausią tyrimą publikavimui priėmė žurnalas „The Astrophysical Journal“, bet su jo turiniu nemokamai galima susipažinti jau dabar.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Juodųjų skylių mitybos srautai

Kiekvienos didelės galaktikos centre yra supermasyvi juodoji skylė. Kai į ją ima kristi dujos, šių spinduliuotė gali nustelbti visų žvaigždžių šviesą; taip susidaręs aktyvus galaktikos branduolys paveikia visos galaktikos evoliuciją. Bet kaip medžiaga nukrenta iš milžiniškų galaktikos mastelių į santykinai mažytę juodosios skylės aplinką, iki šiol neaišku.

Daugiasluoksnis aktyvaus branduolio vėjas

Aplink supermasyvias juodąsias skyles susikaupusi medžiaga sudaro akrecinį diską, kuris veikia ne tik švyti, bet ir pučia galingus vėjus, kurie gali iš galaktikos išstumti dujas, reikalingas naujoms žvaigždėms. Dabar astronomai pateikia detaliausią tokių vėjų vaizdą ir parodo, kad jie yra įvairialypiai ir sparčiai kinta.

Radijo atsirūgimai po žvaigždžių suardymo

Kai žvaigždė priartėja per arti prie supermasyvios juodosios skylės, ši ją sudrasko potvyninėmis jėgomis. Toks potvyninio suardymo įvykis paskleidžia ryškų regimosios, ultravioletinės ir rentgeno spinduliuotės blyksnį ramios galaktikos centre. Ilgai manyta, kad kai blyksnis užgęsta, galaktika turėtų vėl nurimti ilgam. Tačiau dabar astronomai atskleidė, kad radijo bangų ruože istorija tik prasideda.

2026 m. birželis
2026-06-25 09:18
Titane slypi naftos lobiai
2026-06-24 13:38
Keturios kosminių spindulių rūšys
2026-06-23 13:02
Ar ateivių zondų gali būti šalia?
2026-06-22 17:24
Žvaigždėdaros kuras Visatos aušroje
2026-06-21 13:16
Maži raudonieji taškeliai auga sparčiai
2026-06-20 13:22
Aptiktas seniausias mirgantis kvazaras
2026-06-19 17:01
KTU pirmą kartą organizuoja vieną svarbiausių taikomosios matematikos konferencijų Europoje
2026-06-19 07:16
Dvinariai asteroidai iš pakartotinių susidūrimų
2026-06-18 13:13
Saulės energijos kelias į Žemę
2026-06-16 16:34
Paspirtų juodųjų skylių požymiai
2026-06-15 09:28
Radijo žybsniai iš baltosios nykštukės
2026-06-14 13:13
Karštųjų jupiterių magnetiniai laukai
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama