Regeneracinės medicinos proveržis, organų atstatymui naudojantis paties organizmo odos ląsteles, jų konvertavimui naudojant nanolustą.
„Naudojant mūsų naują nanolustų technologiją, galima pakeisti sužeistus ar netinkamai veikiančius organus. Parodėme, kad oda yra derlinga dirva, kur galime auginti bet kurio negaluojančio organo elementus“, – sakė dr. Chandan Sen, Ohajo valstijos regeneracinės medicinos ir ląstelių terapijų centro direktorius, vadovavęs tyrimui su Ohajo valstijos inžinerijos koledžo cheminės ir biomolekulinės inžinerijos profesoriumi L. James Lee, Ohajo valstijos Nanomastelio mokslo ir inžinerijos centre.
Tyrėjai eksperimentavo su pelėmis ir kiaulėmis. Tyrėjams pavyko perprogramuoti odos ląsteles į smarkiai sužalotos kojos su sutrikusia kraujotaka kraujagyslių ląsteles. Per savaitę sužalotoje kojoje pasirodė aktyvūs kraujo indai, o po dviejų savaičių koja buvo išgelbėta. Laboratoriniuose bandymuose taip pat pademonstruota, kaip šia technologija odos ląsteles perprogramuoja į nervų ląsteles, kurios buvo sušvirkštos pelei su insulto pažeistomis smegenimis.
„Tai sunku įsivaizduoti, tačiau tai pasiekiama ir sėkmingai veikia maždaug 98 % atvejų. Šia technologija galime vos vienu prisilietimu odos ląsteles paversti bet kurio organo elementais. Šis procesas trunka trumpiau nei sekundę, nėra invazinis ir prasideda iš karto. Lusto nereikia nešiotis ir prasideda ląstelių perprogramavimas. Naudojant mūsų technologiją, ląstelės lieka kūne, prižiūrimos imuninės sistemos, tad nereikia naudoti imuniteto slopinimo“, – sakė Senas, kuris yra ir Ohajo valstijos Žaizdų centro direktorius.
Audinių nanotransfekcijos (tissue nano-transfection – TNT) technologijoje yra du svarbiausi komponentai: pirmasis – nanotechnologinis lustas, skirtas pristatyti krovinį į suaugusias gyvo kūno ląsteles. Antrasis – pats specifinis biologinis krovinys ląstelės konvertavimui. Šis krovinys, pristatytas, naudojant lustą, konvertuoja suaugusias ląsteles iš vieno tipo į kitą, sakė pirmasis darbo autorius Danielis Gallego-Perez, biomedicinos inžinerijos ir bendrosios chirurgijos asistuojantis profesorius, taip buvęs postdoktorantūros tyrėjas Seno ir Lee laboratorijose.
TNT nereikia jokių laboratorinių procedūrų ir gali būti atliekama tiesiog apžiūros metu. Lusto krovinys pristatomas silpnu elektros krūviu, kurį pacientas vos pajunta.
„Ši koncepcija labai paprasta, – sakė Lee. – Tiesą sakant, mus netgi nustebino, kaip gerai ji veikė. Mano laboratorijoje tiriame ir bandome suprasti mechanizmą, kad galėtume veikimą dar patobulinti. Tad, kol kas tai tik pradžia, dar ne viskas.“
Klinikinius šios technologijos tyrimus su žmonėmis turėjai planuoja pradėti kitais metais, sakė Senas.
