Ne vieną dešimtmetį mokslininkus dominančios Kosminio mikrobangų fono anomalijos – Šaltosios Dėmės – dabartinis paaiškinimas naujausiais duomenimis nedera su esama kosmologijos teorija. Atsiveria nauja erdvė fantazijai. Šioje erdvėje vietos užtenka netgi ne vienai visatai.
Ji vadinama Didžiąja dėme: neįprastai šaltas kosminio mikrobangų fono (KMF) regionas, išlikęs Visatoje praktiškai nuo pat Didžiojo sprogimo.
Šis spinduliavimas vadinamas kosminiu mikrobangų fonu (KMF), ir nors jame pilna subtilių temperatūros variacijų, Šaltoji Dėmė tebeliko paslaptimi mokslininkams, kurie nesugebėjo paaiškinti, kodėl būtent ši viena dėmė yra šaltesnė už aplinką. Nukrypimą – 0,00015 °C šalčiau nei aplinka – anksčiau mokslininkai aiškino tuo, kad Šaltoji Dėmė galėjo atsirasti dėl didžiulės tuštumos, nusitęsusios per 1800 mln. šviesmečių, kurioje trūksta maždaug 10 000 galaktikų.
Tai būtų didžiausia tokio tipo tuštuma, kurioje maždaug 20 procentų mažiau materijos, nei likusioje Visatos dalyje, bet naujas tyrimas paskatino Durhamo universiteto (JK) astronomus iškelti idėją, kad Šaltoji Dėmė galėjo atsirasti visai ne dėl supertuštumos. Naudodama Anglo-Australian teleskopą, komanda tyrė 7000 galaktikų raudonąjį poslinkį, rodantį dėl Visatos plėtimosi tolyn nuo Žemės judančius šviesos šaltinius.
Turėdami naujus duomenis, jie teigia, kad standartinės kosmologijos teorijos rėmuose galinčios paaiškinti Šaltąją Dėmę supertuštumos nėra. Vietoje trūkstamų galaktikų jie iškėlė mintį, kad Šaltoji Dėmė yra sudaryta iš mažesnių tuštumų, kurias supa galaktikų spiečiai.
Lygindami šio tinklo struktūrą su „muilo burbulų“ putomis, jie teigia, kad vidutinis materijos tankis mažesnėse tuštumose (skaičiuojant bendrai su galaktikų spiečiais) yra maždaug toks pat, kaip ir likusios Visatos dalyje, už Šaltosios Dėmės ribų.
„Mūsų aptiktos tuštumos, remiantis standartine kosmologijos teorija, Šaltosios Dėmės paaiškinti negali, – sako vienas iš komandos narių, Ruari Mackenzie. – Ateityje galbūt bus pasiūlytas kažkoks nestandartinis modelis, susiesiantis juos, bet mūsų gauti duomenys griežtai apriboja bet kokius bandymus šia linkme.“
Tyrėjų vertinimu, yra maždaug 2 procentų tikimybė, kad Šaltoji Dėmė galėjo rastis dėl atsitiktinių standartinio kosmologijos modelių variacijų – bet neskaitant to, jie teigia, kad gali tekti ieškoti „egzotiškesnio“ Šaltosios Dėmės atsiradimo paaiškinimo.
„Ko gero labiausiai jaudinantis paaiškinimas yra, kad Šaltąją Dėmę sukūrė susidūrimas tarp mūsų visatos ir kito visatos burbulo“, – paaiškina vienas iš komandos narių, astronomas Tomas Shanksas.
Idėja apie multivisatą, kurioje mūsų Visata egzistuoja savo burbule, drauge su kitomis paraleliomis visatomis, kol kas egzistuoja tik teoriniame lygmenyje. Bet mokslininkai Visatoje visad ieško keistenybių, hipotetiškai galinčių patvirtinti šią koncepciją – ir KMF fluktuacijos dažnai įvardinamos, kaip tokio reiškinio pavyzdys.
Mokslininkai pripažįsta, kad jų rezultatuose nėra tiesioginių tokio atsitikimo įrodymų – bet pabrėžia, kad pašalinus supertuštumų paaiškinimo galimybę, svarstyklių lėkštė nusviro kitų, neįprastų, netgi keistų paaiškinimų naudai.
„Jei tolesnė ir detalesnė KMF duomenų analizė įrodys, kad taip išties yra, tada Šaltoji Dėmė gali tapti pirmuoju multivisatos – ir milijardų kitų visatų įrodymu“, – sako Shanksas
Kitaip tariant, lig šiol užtikrintai nežinome, kaip Šaltoji Dėmė atsirado – bet sužinojus daugiau apie tai konkrečiai ir KMF bendrai, gali atsiverti daugybė nuostabių mokslo perspektyvų ir nekantraudami to laukiame.
Atradimai paskelbti „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.
Paieška archyve
