Elektronika.lt
 2026 m. birželio 29 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 29 d. 08:23
Skaitmeninis euras – žalias signalas iš Briuselio
Birželio 28 d. 16:49
Karšti orai gali sugadinti siuntą paštomate: kaip apsaugoti vaistus, kosmetiką ir elektroniką
Birželio 28 d. 10:29
Telekomunikacijų rinka jau pasidalinta? Kodėl telekomunikacijų verslas vėl tampa įdomus investuotojams
Birželio 27 d. 16:40
„Samsung“ pristato „Galaxy A27 5G“: didesnis ekranas ir platesnės DI galimybės
Birželio 27 d. 10:14
„Tesla“ autonominiai automobiliai jau Lietuvoje: ar lietuviai pasirengę sėsti į automobilį be vairuotojo?
Birželio 26 d. 18:23
AGON PRO AGP277QKDC: pirmasis naujos kartos AGON 7 serijos modelis
Birželio 26 d. 16:41
Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie modeliai vilioja labiausiai?
Birželio 26 d. 14:58
Naujasis elektrinis „Renault Megane E-Tech“, dar daugiau charakterio, dinamiškumo ir technologijų
Birželio 26 d. 12:18
„Škoda Peaq“: naujasis elektrinis flagmanas nubrėžia erdvės ir technologijų standartus
Birželio 26 d. 10:24
Tarptautinė 30-oji konferencija „Mechanika 2026“ – kartu su LIMACON stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą inžinerijos srityje
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
GTA 6 Wiki
GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles, GTA 6 Character
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Pirmiesiems aukšto lygio mokslininkų individualiems projektams bus paskirstyta 21,6 mln. ES fondų investicijų lėšų

Publikuota: 2017-04-06 15:46
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Pirmiesiems aukšto lygio mokslininkų individualiems projektams bus paskirstyta 21,6 mln. Europos Sąjungos fondų investicijų lėšų Lietuvos mokslo taryba, vykdydama Europos Sąjungos investicinių fondų Visuotinės dotacijos priemonės įgyvendinimo sutartį su Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, paskelbė pirmą paraiškų konkursą šalies mokslininkams atlikti aukšto lygio mokslinius tyrimus. Laimėjusiems konkursą šiais metais bus paskirstyta 21,6 mln. eurų mokslinimas tyrimas, kuriuos atliksiantys mokslininkai įpareigojami siekti Europos mokslo tarybos dotacijos.

Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof. Dainiaus H. Paužos, konkursas organizuojamas taip, kad suteikta dotacija Lietuvos mokslininkams taptų paskata aktyviau siekti tarptautinių laimėjimų. „Tarptautiniuose mokslinių tyrimų finansavimo konkursuose konkurencija yra labai didelė. Patirtis, kaip sėkmingai konkuruoti, įgyjama stiprinant atitinkamas kompetencijas ir gebėjimus. Aukšto lygio mokslo projektų rezultatai padės suprasti, kaip esame pasirengę konkuruoti tarptautiniu mastu“, – sako prof. Dainius H. Pauža.

Lietuvos mokslo taryba aukšto lygio mokslininkų projektus finansavo ir 2009–2015 m. ES paramos lėšomis. Pagal tuometinę Visuotinės dotacijos priemonę epigenominius mokslinius tyrimus vykdė šiais metais Europos mokslo tarybos dotaciją laimėjęs prof. Saulius Klimašauskas, taip pat už nuopelnus chemijos srityje pelnęs fondo „Warren Alpert“ ir fondo „Novo Nordisk“ „Novozymes“ apdovanojimus prof. Virginijus Šikšnys.

Pagal šio konkurso sąlygas vienam 3,5–4 metų projektui gali būti suteikta iki 600 tūkst. eurų – dvigubai daugiau nei gali būti suteikta pagal kitas Lietuvos konkursinio finansavimo priemones. Supaprastintas projektų administravimas, todėl teikdami paraiškas ir vykdydami projektą mokslininkai galės daugiau dėmesio skirti mokslinio tyrimo idėjai bei siekiamiems rezultatams. Remiantis tarptautine dotacijų praktika, mokslininkų, teikiančių paraiškas dotacijai gauti, neriboja tyrimų temos, o pagrindiniai projektų atrankos kriterijai yra projekto kokybė, tyrimo perspektyvumas ir pareiškėjo mokslinė kvalifikacija.

Paraiškos pirmajam konkursui priimamos iki birželio 5 d. Pareiškėjams Taryba rengs paraiškų rengimo mokymus Vilniuje ir Kaune. Antras kvietimas numatomas 2018 m. antrą ketvirtį. Pagal šią priemonę iki 2021 metų numatyta 32,8 mln. eurų, bendrai ES fondų investicijų lėšomis mokslininkų kompetencijos ugdymui vykdant mokslinę praktinę veiklą numatyta 49,5 mln. eurų. Lietuvos mokslo taryba konkursą skelbia pagal 2014–2020 m. ES investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT- K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“. Ši veikla skirta mokslininkų ir tyrėjų kompetencijos kėlimui vykdant mokslinę veiklą bei įgyvendinant mokslinius projektus. Pagal priemonės įgyvendinimo sutartį su Švietimo ir mokslo ministeriją, Taryba atsakinga už šios priemonės konkursų organizavimą, projektų finansavimą ir administravimą.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Juodųjų skylių mitybos srautai

Kiekvienos didelės galaktikos centre yra supermasyvi juodoji skylė. Kai į ją ima kristi dujos, šių spinduliuotė gali nustelbti visų žvaigždžių šviesą; taip susidaręs aktyvus galaktikos branduolys paveikia visos galaktikos evoliuciją. Bet kaip medžiaga nukrenta iš milžiniškų galaktikos mastelių į santykinai mažytę juodosios skylės aplinką, iki šiol neaišku.

Daugiasluoksnis aktyvaus branduolio vėjas

Aplink supermasyvias juodąsias skyles susikaupusi medžiaga sudaro akrecinį diską, kuris veikia ne tik švyti, bet ir pučia galingus vėjus, kurie gali iš galaktikos išstumti dujas, reikalingas naujoms žvaigždėms. Dabar astronomai pateikia detaliausią tokių vėjų vaizdą ir parodo, kad jie yra įvairialypiai ir sparčiai kinta.

Radijo atsirūgimai po žvaigždžių suardymo

Kai žvaigždė priartėja per arti prie supermasyvios juodosios skylės, ši ją sudrasko potvyninėmis jėgomis. Toks potvyninio suardymo įvykis paskleidžia ryškų regimosios, ultravioletinės ir rentgeno spinduliuotės blyksnį ramios galaktikos centre. Ilgai manyta, kad kai blyksnis užgęsta, galaktika turėtų vėl nurimti ilgam. Tačiau dabar astronomai atskleidė, kad radijo bangų ruože istorija tik prasideda.

2026 m. birželis
2026-06-25 09:18
Titane slypi naftos lobiai
2026-06-24 13:38
Keturios kosminių spindulių rūšys
2026-06-23 13:02
Ar ateivių zondų gali būti šalia?
2026-06-22 17:24
Žvaigždėdaros kuras Visatos aušroje
2026-06-21 13:16
Maži raudonieji taškeliai auga sparčiai
2026-06-20 13:22
Aptiktas seniausias mirgantis kvazaras
2026-06-19 17:01
KTU pirmą kartą organizuoja vieną svarbiausių taikomosios matematikos konferencijų Europoje
2026-06-19 07:16
Dvinariai asteroidai iš pakartotinių susidūrimų
2026-06-18 13:13
Saulės energijos kelias į Žemę
2026-06-16 16:34
Paspirtų juodųjų skylių požymiai
2026-06-15 09:28
Radijo žybsniai iš baltosios nykštukės
2026-06-14 13:13
Karštųjų jupiterių magnetiniai laukai
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama