Prieš 37 metus – 1980-aisiais – Johnas Goodenough išrado bemaž kiekvieno mūsų kišenę šildantį dalyką – ličio jonų akumuliatorius. Dabar, sulaukęs 94 metų, jis su kolegomis sukūrė ir gerokai pažangesnę ateities akumuliatorių technologiją, rašo popularmechanics.com. Inžinierių J. Goodenough galima vadinti vienu iš tų milžinų, ant kurio pečių pastatytas šiuolaikinis pasaulis.
1980 metais dirbdamas Oksfordo universitete (Jungtinė Karalystė) jis su kolegomis išvystė daugkartinio įkrovimo ličio jonų akumuliatoriaus technologiją, tapusią praktiškai bet kurio šiuolaikinio elektronikos įrenginio energijos šaltiniu. Už šį savo žygdarbį jis buvo apdovanojamas nesuskaičiuojamą kiekį kartų.
Johnas Goodenough / Teksaso universiteto nuotr.
Tačiau tarp lipimų ant scenos atsiimti eilinio apdovanojimo jis laikas nuo laiko padirbėdavo ir laboratorijoje. Ir dabar, praėjus 37 metams bei persikėlus į kitą Atlanto vandenyno pusę, J. Goodenough, dirbdamas Teksaso universiteto laboratorijoje, atliko antrą savo gyvenimo žygdarbį ir su kolegomis sukūrė kur kas pažangesnę savo ličio jonų akumuliatoriaus versiją.
Naujieji akumuliatoriai pasižymi net tris kartus didesniu energijos laikymo tankiu ir kur kas didesniu ilgaamžiškumu. O kai kuriems elektronikos įrenginių gamintojams ypač patraukli savybė turėtų būti tai, kad šie akumuliatoriai yra absoliučiai nesprogstantys. Naujieji akumuliatoriai yra kieto būvio. Kitaip tariant, juose nėra jokių skysčių.
Tradiciniuose ličio jonų akumuliatoriuose yra kieti katodas ir anodas, kuriuos skiria skystas elektrolitas, kuriuo teka elektros srovė.
Naujoje J. Goodenough baterijoje skystis pakeičiamas efektyvesniu stiklo junginiu. Kieto būvio akumuliatoriai ne tik nesprogsta, bet ir gali būti įkraunami kur kas greičiau. Ličio jonų prisotintą tirpalą pakeitus specialiai modifikuotu stiklu, akumuliatorių galima įkrauti ne per valandą ar ilgiau, o per vos kelias minutes – tai turėtų ypatingai sudominti elektromobilių gamintojus, tačiau ne pro šalį tokia technologija būtų ir išmaniųjų telefonų bei nešiojamųjų kompiuterių gamintojams.
Tiesa, nors ši technologija gali visiškai pakeisti tai, kaip mes naudosime automobilius ir elektronikos įrenginius, permainų jau nuo rytojaus tikėtis tikrai neverta. Mokslininkams dabar reikės įveikti labai rimtas kliūtis, iškilusias perkeliant technologiją iš laboratorijų į gamyklas, tad pirmųjų įrenginių su naujo tipo akumuliatoriais reikės laukti dar labai ilgai – jei apskritai kada nors tokių sulauksime. Tiesa, žmogus su visai neprasta akumuliatorių kūrimo patirtimi sako, kad kieto būvio akumuliatorių įsisavinimas pramonėje – tik laiko klausimas.
O kol šis klausimas neišspręstas, mums teks naudotis palyginus degiais, sprogiais, trumpaamžiais ir netalpiais taip pat J. Goodenough sukurtais akumuliatoriais.
Paieška archyve
