Raudonajame kampe, sveriantis vos penkis kubitus – Marylando universiteto College Parke kvantinis kompiuteris. Mėlynajame kampe – irgi penkių kubitų varžovas iš IBM. Sveiki atvykę į pirmąją sąžiningą kvantinių kompiuterių dvikovą.
Tyrėjai aprašė eksperimentus, kuriais pirmą kartą buvo palygintas dviejų kvantinių skaičiavimo įrenginių, pagamintų, naudojant skirtingas technologijas, veikimas. IBM lusto kubitai – dvejetainių bitų kvantiniai atitikmenys – pagaminti iš superlaidžių metalų, tuo tarpu Marylando universitetas naudojo elektromagnetiniu lauku laikomus iterbio jonus.
Tokį eksperimentą atlikti buvo įmanoma, nes du lustai, nors naudojantys skirtingą fiziką, algoritmus vyko taip pat. O kadangi IBM suteikė atvirą prieigą prie savo kvantinio lusto, ir jį internetu galėjo programuoti tyrėjai, Marylando interneto komanda galėjo pateikti tą patį iššūkį ir savo įrenginiui.
Galiausiai, IBM įrenginys buvo spartesnis – bet ir mažiau patikimas. Taip nutiko, nes Marylando universiteto įrenginys naudoja tarpusavyje sujungtus kubitus, galinčius dalintis informacija. Tuo tarpu IBM informacija dalinamasi per centrinį mazgą, ir šis procesas gali sunaikinti jautrias kvantines būsenas.
Lustų galia dar labai kukli, o šių varžybų rezultatai dar nerodo, kuri technologija įsigalės. Bet galimybė tiesiogiai juos palyginti bus dar naudingesnė ateityje, nes tyrėjai siekia įvertinti platų konkuruojančių kvantinių sprendimų lauką ir išrinkti geriausią.
Anksčiau kvantinių kompiuterių veikimas buvo lyginamas su įprastų, o ne su kitais kvantiniais varžovais. Kontroversiškasis „D-Wave“ įrenginys keletą kartų buvo išbandytas prieš įprastus silicio procesorius, ir pademonstravo, kad jis gerokai sparčiau atlieka kai kurias labai specifines užduotis.
Kaip pažymi „Science“, naujojo testo rezultatų reikšmė yra labiau simbolinė. Anksčiau nebuvo įmanoma tiesiogiai palyginti kvantinių įrenginių spartos. Faktas, kad dabar tai atlikti įmanoma, yra dar vienas ženklas, kad kvantinė kompiuterija dar arčiau realybės.
Paieška archyve
