Saulės sistemoje yra daugiau vietų, kur mokslininkai nori ieškoti gyvybės pėdsakų. NASA įpareigojo 21 mokslininką sukurti erdvėlaivį, kuris galėtų nusileisti ant šeštojo Jupiterio palydovo.
Mokslininkai nuo 2016 m. birželio aiškinasi, ar nuskristi į Jupiterio palydovą Europą yra įmanoma bei formuluoja mokslui įdomius tikslus. Po maždaug aštuonių mėnesių darbo mokslininkai pagaliau baigė savo užduotį ir pristatė savo pranešimą NASA, rašo engadget.com.
Mokslininkai Europos tyrimams pasirinko dėžės formos erdvėlaivį – robotą, kuris turi ilgas ir lanksčias kojas. Pagrindinis misijai keliamas tikslas: rasti buvusio ir esamo gyvenimo apraiškų.
Mokslininkų nuomone, po lediniu Europos paviršiumi gali slėptis sūraus vandens vandenynas. Be to, daroma prielaida, kad jo dugnas – uolėtas ir silikatinis, o tai yra būtini elementai ir energijos šaltiniai išauginti ir palaikyti gyvybės formoms.
Vienintelis kitas vandenynas, kuris liečiasi su jūros dugnu ne Žemėje yra Saturno mėnulyje Enceladas, todėl Europa tampa idealiu pasauliu tyrimams ieškant nežemiškos gyvybės formų.
Kitas tikslas tyrinėjant Europą yra išsiaiškinti, ar ten apskritai įmanoma gyvybė įvertinus ją sudarančias nesuledėjusias medžiagas.
Galiausiai, norima apibūdinti jos paviršiaus bei požemio medžiagų savybes ateities tyrinėjimams. Praeis dar nemažai laiko, kol šis erdvėlaivis pakils, visgi, jis yra sukurtas planuojamai 2020-ųjų kosmoso misijai. Jei ji įvyks, tai bus pirmoji gyvybės paieškos misija nuo 1970-ųjų.
Gyvybės formų pėdsakų dairomasi ir Marse, nustačius, kad anksčiau jame galėjo būti vandens.
Paieška archyve
