Fizikai jau seniai žino, kad Saulė, kaip ir Žemė, sukasi. Tačiau prieš kelis dešimtmečius jie suprato, kad Saulė sukasi lėčiau, nei rodo jų modeliai. Nežymiai lėčiau, bet pakankamai, kad signalizuotų, kad vyksta kažkas, ko mokslininkai nesupranta.
Tai užminė mįslę ir kai kurie mokslininkai ėmė abejoti turimomis žiniomis apie Saulės elgseną, rašo „Gizmodo“. Viena astronomų komanda pakankamai ilgai stebėjo Saulę, kad dabar galėtų teigti, jog rado lėtėjimo šaltinį. Ir tai yra tikrai elegantiška hipotezė. Kiti mokslininkai nerimauja, kad ši idėja per daug spekuliatyvi. Bet jeigu naujoji hipotezė yra teisinga, tuomet ši komanda greičiausiai atskleidė bendrą elgesį, kuris būdingas visoms žvaigždėms Visatoje. Saulė yra labai sudėtingas tyrimų objektas.
© NASA
Vidinė jos dalis sukasi gana tolygiai kaip burbulas, kurį supa labai nerami burbuliuojanti masė, vadinama konvekcine zona. Gana nedidelis maždaug 500 kilometrų storio tolimiausias regionas yra atsakingas už tolygesnį šviesos spindulių skleidimą.
Tačiau išorinis maždaug 70 kilometrų sluoksnis sukasi maždaug penkiais procentais lėčiau nei vidinis, teigia Amerikos fizikų draugija. „Tai stebina, nes tai sunku suprasti iš fizikinės konvekcijos ir turbulencijos pusės, – sako vienas iš naująją hipotezę iškėlusios Havajų universiteto astronomų komandos narių Jeffas Kuhnas. – Kadangi tai vyksta vietoje, kur atmosfera yra iš esmės stabili, kodėl stabilus regionas turėtų taip lėtėti?“
Astronomų iškelta teorija yra beveik per paprasta. Jeigu Saulė sukasi, ji turėtų skleisti šviesos daleles tam tikru kampu. Šios dalelės sukuria rotacinę jėgą, vadinamą sukimo momentu, kuris bėgant laikui gali sukelti lėtėjimą. Kaip pavyzdį J. Kuhnas pateikė besisukantį vandens purkštuvą.
Vanduo purškiamas tam tikru kampu, todėl kai purkštuvas yra įjungtas, nejudantis fiksuotas purkštuvas ima suktis priešinga kryptimi nei purškiamas vanduo. Bet jeigu labai sunkų purkštuvą prieš jį įjungdami pasuktumėte vandens purslų kryptimi, vanduo sulėtintų jo sukimąsi. Jeigu Saulė lėtėja tokiu būdu, vadinasi tai daro ir kiti dangaus kūnai, sako J. Kuhnas.
Astronomai ilgai stebėjo Saulę, kad patvirtintų savo hipotezę, ir panaudojo NASA Saulės dinamikos observatorijos palydovą. Jie paskaičiavimo sukimosi greičius stebėdami Saulės vaizdų kraštus ir stebėdami, kaip akustinės bangos, panašios į žemės drebėjimus Žemėje sukeliančias bangas, keliauja nuo Saulės paviršiaus iki jos branduolio ir atgal. Tokie stebėjimai leido mokslininkams tiksliai išmatuoti rotacinį lėtėjimą. Savo išvadas praėjusią savaitę jie paskelbė žurnale „Physical Review Letters“.
Kiti fizikai mano, kad tokie stebėjimų rezultatai yra tvirti, tačiau negalėjo neatkreipti dėmesio į spekuliatyvinį šios teorijos pobūdį. „Jų metodas tikrai buvo gudrus. Ir atsižvelgiantį duomenų kiekį, kurį jie išanalizavo, jie padarė didžiulį darbą, kad gautų šį rezultatą. Tai tikrai įspūdinga, – sakė Kolumbijos universiteto astronomas Michaelas Hahnas. – Tačiau jų pateiktas lėtėjimo paaiškinimas kelia abejonių. Nesu tikras dėl to. Galbūt. O gal ir ne.“
J. Kuhnas ir jo komanda sako, kad sūkio momentas, bėgant laikui, gali dar labiau lėtinti Saulę. Tačiau reikėtų įvertinti, kaip sklandžiai dujos Saulės viduje juda, arba koks yra jų klampumas. Mokslininkai mano, kad turbulencija potencialiai gali didinti dujų klampumą. J. Kuhnas mano, kad jo komandos skaičiavimai yra teisingi, atsižvelgiant į išanalizuotų duomenų kiekį. Jis nuo pat pradžių manė, kad rezultatai bus vertinami nevienareikšmiškai. „Konvekcinė teorija yra daugybės skirtingų idėjų šaltinis“, – sakė jis.
Paieška archyve
