Abu „Voyager“ zondai, palikę Žemės planetą prieš keturiasdešimt metų, šiandien skinasi kelią jau už Saulės sistemos ribų. O tam, kad jų kelionė būtų lengvesnė, jiems kelią „rodo“ Hablo kosminis teleskopas, rašoma svetainėje scientificamerican.com
Skriedami tarpžvaigždinėje erdvėje NASA mokslininkų sukurti ir paleisti „Voyager“ dvyniai-zondai skrodžia paslaptingą ir visiškai neištirtą sritį, kurią astrofizikai šiandien stebi Hablo kosminiu teleskopu. Panašu, kad zondų kelyje driekiasi daug vandenilio turinčių debesų plotai.
Šis bendradarbiavimas tarp dviejų pačių žinomiausių kosmoso tyrinėjimų misijų leidžia mokslininkams atidžiau pažvelgti į tai, kas slypi tarpžvaigždinėje tamsoje. Abu „Voyager“ zondai buvo paleisti į kosmosą 1977-aisiais ir jų tikslas buvo aplankyti Saturną, Jupiterį, Uraną ir Neptūną. Po to abu zondai turėjo keliauti dar toliau, už Saulės sistemos ribų – „Voyager 1“ įskrido į tarpžvaigždinę erdvę 2012-aisiais, ir dabar yra nutolęs nuo Žemės apie 20 mlrd. kilometrų. „Voyager 2“ teoriškai vis dar skrieja pačiame Saulės sistemos pakraštyje ir nuo mūsų planetos yra nutolęs apie 17 mlrd. kilometrų. Nors kiekvienas iš zondų iš Saulės sistemos išskries kiek kitokiu kampu, Hablo kosminis teleskopas „žvelgia“ pakankamai plačiai, kad mokslininkai galėtų matyti, kas plyti šių zondų trajektorijose.
Teleskopo pagalba astronomai tyrinėja šviesą, sklindančią iš tolimų žvaigždžių ir analizuoja ją, bandydami suprasti, kokia yra cheminė erdvės pro kurią praėjo šviesa, sudėtis. Julia Zachary iš Wesleyan universiteto Konektikute kartu su tyrėjų komanda pastebėjo, kad tarpžvaigždinėje erdvėje plyti iš vandenilio sudaryti debesys, kuriuose taip pat yra šiek tiek sunkesnių atomų, tokių kaip anglis. Abu zondai šiuo metu yra lokalioje tarpžvaigždinėje terpėje – iš įvairių cheminių elementų sudarytame „burbule“, kuris supa visą Saulės sistemą.
Hablo teleskopu surinkti duomenys leidžia spręsti, kad „Voyager 2“ iš šio burbulo išskris po kelių tūkstančių metų ir įskris į dar didesnio skersmens antrą „burbulą“ supantį pirmąjį. Kada „Voyager 1“ paliks pirmąjį „burbulą“, kol kas neaišku. Nors mokslininkai tarpžvaigždinę erdvę Hablo teleskopu stebi jau ilgai, tačiau „Voyager“ zondų siunčiami duomenys leidžia mokslininkams gauti duomenis apie elektronų tankį „iš vietos“. „Kaip astronomas nesu pratęs gauti tyrimų duomenis iš vietos, kurią stebiu teleskopu“, – sako Sethas Redfieldas, prisidedantis prie šio bendro projekto.
Pasak J. Zachary, tiesioginiai („Voyager“ zondų) ir netiesioginiai (Hablo teleskopo) stebėjimų duomenys padės mokslininkams geriau suplanuoti kitas misijas į tarpžvaigždinę erdvę, pavyzdžiui, daug dėmesio sukėlusią „Breakthrough Starshot“ misiją. Pasak astronomo Brandono Lawtono iš Kosmoso teleskopų mokslo instituto Baltimorėje, tai ne pirmas kartas, kai Hablas buvo panaudotas išžvalgyti kelią kitai kosmoso tyrimų misijai. Šiuo kosminiu teleskopu buvo tiriamas regionas aplink Plutoną, ieškant nepastebėtų palydovų, kurie galėtų sukelti pavojų žymiajai NASA „New Horizons“ zondo misijai į šią nykštukinę planetą.
Paieška archyve
