Italų mokslininkai aptiko labai neįprastas nedidelių spiralinių galaktikų savybes. Atradimas neatitinka Standartinio fizikos modelio postulatų.
SISSA instituto Paolo Salucci su kolegomis atkreipė dėmesį į neįprastas 36 nelabai seniai atrastų spiralinių minigalaktikų savybes. Konkrečiau – į „keistą“ paslaptingosios tamsiosios materijos elgesį šiuose žvaigždžių megapoliuose. Patys mokslininkai teigia, kad šis atradimas gali tapti „portalu į naujos fizikos pasaulį“.
Tyrėjai nagrinėjo žvaigždžių judėjimą nedidelių galaktikų – už Paukščių Taką mažesnių dešimtis ir net šimtus kartų – centrinėse srityse ir pakraščiuose. Specialistus nustebino, kad tamsiosios materijos santalkų forma šiose minigalaktikose sutampa su šių galaktikų forma. Tai yra, regimai materijai susitelkus vienoje „žvaigždžių megapolio“ vietoje, ten pat telkiasi ir tamsioji materija. O jei galaktika „ištempta“ ir žvaigždės yra toli viena nuo kitos, tai ir tamsioji materija yra tokios formos. „Tai labai stiprus efektas, kurio Standartiniu fizikos modeliu paaiškinti negalima“, – sako Paolo Salucci.
Mokslininkai kol kas negali paaiškinti keisto įprastos materijos ir jos tamsiosios „sesers“ sutapimo. Be to, tyrėjai pažymi, kad panašus efektas pastebimas ir stambesnėse galaktikose.
Tamsioji materija yra hipotetinė materijos forma, nespinduliuojanti elektromagnetinių bangų ir su jomis nesąveikaujanti. Tamsiosios materijos tiesiogiai stebėti neįmanoma, tačiau remiantis kosminio aparato WMAP duomenimis, 22 % mūsų visatos sudaro būtent tamsioji materija.
Anksčiau kita tyrėjų komanda išsiaiškino, kiek tamsiosios materijos mūsų visata neteko. Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad nestabilių dalelelių tamsiojoje materijoje iš karto po Didžiojo sprogimo buvo ne daugiau nei 2–5 %.
Paieška archyve
