Su gravitacija kažkas negerai ir mokslininkai ilgą laiką negali paaiškinti, kodėl. Problema ta, kad gravitacija yra per silpna. Iš keturių fundamentalių Visatos jėgų – gravitacijos, elektromagnetizmo, stipriosios ir silpnosios sąveikų, gravitacija yra pati silpniausia.
Ji tokia silpna, kad net du mažyčiai magnetai gali įveikti visos Žemės gravitacinę trauką. Nėra jokios konkrečios priežasties, dėl kurios gravitacija turėtų būti tiek kartų silpnesnė už kitas jėgas. Fizikai šį fenomeną mėgino paaiškinti įvairiais būdais, nuo sudėtingų teorijų, kaip stygų teorija, iki filosofinių idėjų, kaip antropinis principas, kuris į klausimą, kodėl gravitacija nėra stipresnė, atsako, jog jei ji būtų stipresnė, niekas negalėtų užduoti šio klausimo. Tačiau to neužtenka fizikams, kurie sukūrė alternatyvią teoriją, galimai paaiškinančią gravitacijos veikimą. Jų teorijoje kalbama apie yrančias daleles ir Higgso bozoną.
2012-aisiais atrastas Higgso bozonas, manoma, tiesiogiai susijęs su gravitacijos stiprumu. Kuo daugiau masės Higgso bozone, tuo stipresnė gravitacija veiktų visą Visatoje egzistuojančią medžiagą. Taigi klausimas „Kodėl gravitacija tokia silpna“, yra tolygus klausimui „Kodėl Higgso bozonas neturi didesnės masės?“ Naujoje teorijoje mėginama atsakyti į šį klausimą aiškinant, kad po Didžiojo sprogimo buvo sukurta aibė skirtingų Higgso bozonų, kurių kiekvienas turėjo didelę masę. Didesnės masės Higgso bozonai buvo nestabilūs, tad jie suirdavo ir skildavo į mažesnius Higgso bozonus. Bėgant laikui sunkesnieji Higgso bozonai iro į lengvesnes dalis iki tol, kol liko lengviausia įmanoma versija.
Tyrėjai teigia, kad šis itin lengvas Higgso bozonas ir yra tas, kurį 2012-aisiais mokslininkai aptiko Didžiajame hadronų greitintuve. Tai gana keista idėja, tačiau ji gali būti patikrinta tiriant kosminę mikrobangų spinduliuotę – nuo Didžiojo sprogimo mus pasiekusį aidą. Įdėmiai analizuodami kosminę mikrobangų spinduliuotę mokslininkai gali nustatyti, kas vyko ankstyvoje Visatoje ir ištirti, ar nauja teorija apie gravitaciją yra teisinga. Tačiau kad ji būtų patikrinta reikės palaukti naujos kartos teleskopų, kaip Jameso Webbo, kurį į orbitą ketinama iškelti po kelerių metų.
