Arizonos valstijos (JAV) universiteto mokslininkai nustatė, kad mūsų smegenys apdoroja ir supranta vizualinę informaciją net ir tuo atveju, jeigu mes niekuomet negalėsime jos sąmoningai suvokti. Tyrimo vadovas Jay'us Sanguinettis su kolegomis Johnu J. B. Allenu ir Mary A. Peterson jį apžvelgiantį straipsnį paskelbė žurnale „Psychological Science“.
Eksperimentų su savanoriais metu tyrėjai jiems demonstravo juodų siluetų serijas, tarp kurių buvo keli realių objektų atvaizdai, paslėpti baltame siluetų fono pakraštyje. Savanoriams stebint rodomų siluetų serijas jiems buvo daroma išsami elektroencefalograma, sakoma Arizonos universiteto pranešime. Tyrimo metu surinkti savanorių smegenų aktyvumo duomenys atskleidė, kad net ir tuo atveju, jei žmogus sąmoningai neatpažįsta rodomo atvaizdo pakraštyje esančių formų, jo smegenys apdoroja šiuos vaizdus iki visaverčio jų suvokimo lygmens.
Pasak J. Sanguinetti, egzistuoja tam tikra smegenų signatūra, atliekanti prasmės suvokimo indikatoriaus vaidmenį. Suvidurkintos smegenų aktyvumo bangos N400 viršūnė rodo, kad smegenys atpažino objektą ir susiejo jį su tam tikra konkrečia reikšme.
Mokslininkų teigimu, N400 bangos viršūnės pasirodymas tiriamųjų elektroencefalogramose patvirtino, kad jų smegenys atpažino formų rodomų vaizdų pakraščiuose reikšmę. Tačiau ši bangos viršūnė neatsirasdavo elektroencefalogramose, kai eksperimento dalyviams buvo rodomi iš tikrųjų atsitiktiniai vaizdai be jokių realių objektų siluetų, o tai savo ruožtu signalizavo, kad smegenys neatpažino paveikslėliuose jokių reikšmingų objektų, sakoma pranešime.
„Eksperimentų metu gauti rezultatai kelia svarbų klausimą: kodėl mūsų smegenys apdoroja objekto formos reikšmę, net jei žmogus absoliučiai nesugebės jo atpažinti? – klausia tyrimo vadovas. – Pagal tradicinį požiūrį į smegenų veiklą tai būtų beprasmiškas išteklių švaistymas. Jeigu jūs niekaip nepamatysite objekto rodomo atvaizdo pakraštyje, kam smegenims eikvoti savo skaičiavimų resursus ir apdoroti atvaizdą iki objektų reikšmių suvokimo lygio?“
Jo kolegės Mary A. Peterson teigimu, daugybė smegenų veiklos teoretikų mano, kad mūsų smegenys savo išteklius naudoja tik tam, ką mes iš tikrųjų suvoksime. Pasak jos, iš tikrųjų tik smegenys sprendžia, ką mes pamatysime, ir, apdorojusios visą gaunamą informaciją, po to nustato, kaip geriausiai ją interpretuoti. Mokslininkai teigia, kad šių eksperimentų rezultatai yra svarbūs dėl to, kad aiškiai atskleidžia, kuo mūsų smegenys užsiima visą laiką.
Pasak tyrėjų, jos nuolat sijoja daugybę tikimybių ir ieško geriausios interpretacijos tam, kas vyksta už jų ribų. Ir ši geriausioji interpretacija gali keistis priklausomai nuo situacijos. Gali būti, kad mūsų smegenys evoliucionavo taip, kad kuo geriau filtruotų milžinišką vizualinės informacijos, gaunamos iš mūsų akių, srautą, ir identifikuotų tuos dalykus, kurie yra svarbiausi sąmoningam suvokimui.
Pavyzdžiui, grėsmes ar maistą bei kitus gyvybiškai svarbius išteklius, mano tyrimo autoriai. Įdomu, kad savanoriams rodomi atvaizdai prieš jų akis būdavo vos 170 milisekundžių, tačiau smegenys net per tokį trumpą laiką sugebėdavo atlikti daugybę sudėtingų procesų, būtinų užmaskuotų objektų reikšmei interpretuoti, sakoma pranešime.
Šio tyrimo rezultatai liudija, kad mūsų kasdienio gyvenimo situacijose, pavyzdžiui, kai einame gatve, mūsų smegenys atpažįsta daugybę į mūsų regėjimo lauką patekusių objektų, tačiau mes suvokiame tik mažą jų dalį, teigia mokslininkai.
Paieška archyve
