Elektronika.lt
 2026 m. sausio 17 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Sausio 16 d. 20:21
Automobilyje užsidegė kuro lemputė? Štai kiek iš tiesų dar galite nuvažiuoti, atsakymas nustebins (1)
Sausio 16 d. 17:21
Nuo 2026 m. – palankesnės sąlygos elektromobilių įkrovimo stotelių plėtrai prie valstybinės reikšmės kelių
Sausio 16 d. 14:26
Žaidimų kūrėjai vengia rizikos: atskleidė, kodėl kūrybiškumas šiandien tapo grėsme, o ne vertybe
Sausio 16 d. 11:13
Pristatyta visiškai nauja „Mazda CX-6e“: elektrinis vairavimas savo meniškiausia forma
Sausio 16 d. 08:31
Masiniai renginiai Lietuvoje bando ryšio ribas: ant scenos lipa nauja technologija
Sausio 15 d. 20:40
„Volkswagen“ pristatė išskirtinį modelį, tačiau europiečiams teks nusivilti
Sausio 15 d. 17:27
Mokyklų ateitis Lietuvoje – atsiskaitymai prie lentos ir žodiniai egzaminai?
Sausio 15 d. 14:43
Garso revoliucija jūsų svetainėje: pristatyta LG garso sistema, pritaikyta jūsų namams ir įpročiams
Sausio 15 d. 11:31
Bendrauti internete lietuvius išmokęs „mIRC“ dar naudojamas šiame populiariame socialiniame tinkle
Sausio 15 d. 08:25
„Kia“ Briuselio automobilių parodoje pristatė tris naujus GT modelius
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, RDR2 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Sukurtas pirmas žmogaus dydžio objektų nematomumo apsiaustas

Publikuota: 2013-06-08 07:01
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Sukurtas pirmas žmogaus dydžio objektų nematomumo apsiaustas Panašu, kad ir Harrio Potterio gyvenimo istoriją galima įtraukti ne tik į „fantasy“, bet ir į „science fiction“ literatūros žanrą – šiose knygose (ir filmuose) matytas nematomumo apsiaustas galų gale atsiras ir tikrame pasaulyje. Tiesa, jis bus pagamintas ne Hogvartso specialistų, o optiką išmanančių mokslininkų. Per pastarąjį dešimtmetį tai šen, tai ten vis prasisunkdavo informacija apie vystomas nematomumo šydo technologijas, kurios žavėjo ir mokslininkų, ir paprastų žmonių vaizduotę. Visos šios technologijos buvo grindžiamos dviem esminiais elementais.

Pirmasis elementas – „transformacinės optikos“ idėja, arba galimybė apsukti šviesą aplink tam tikrą erdvės sritį, kad atrodytų taip, lyg toje erdvėje nieko nėra. Antras elementas – metamedžiagų sukūrimas. Metamedžiagos – tai sintetiniai junginiai, pasižymintys neįprastomis optinėmis savybėmis, kurias galima išnaudoti siekiant realizuoti pirmąjį elementą.

Viena iš mokslininkų užduočių – sukurti tokią nematomumo skraistę, kuri galėtų iš visų pusių ir visuose optiniuose dažniuose paslėpti žmogų. Papildomai norėtųsi, kad būtų įmanoma pagaminti įvairiausių dydžių tokių apsiaustų labai dideliems arba labai mažiems objektams slėpti – na, kad ir kosmose skriejantiems palydovams. Su dabar turimomis žiniomis visų šių tikslų pasiekti neįmanoma. Pirmasis nematomumo apsiaustas veikė tik viename mikrobangų dažnyje. Kiek vėliau sugebėta pasiekti, kad skraistės veiktų ir didesniame optinių bangų dažnių spektre, tačiau jos galėjo slėpti tik nedidelius objektus arba kampas, iš kurio žiūrint stebėtojas objekto nematė, buvo ribotas.

Bet birželio 5 dieną Rochesterio universiteto (JAV) mokslininkas Johnas Howellas su kolega Benjaminu Howellu parodė, kaip galima pagaminti paprastas skraistes, kurios slepia ganėtinai didelius objektus pilname regimos šviesos spektre. Vienas iš jų įrenginių yra pakankamai didelis, kad ir žmogų paslėptų. Tačiau be kompromisų ir šie mokslininkai neišsisuko.

Šių optikos specialistų panaudotas metodas buvo stebėtinai paprastas: jie nenaudojo šviesą iškreipiančių pasakiškų savybių metamedžiagų. Mokslininkams pakako įprastinių lęšių ir veidrodžių.

Taigi, mokslininkai sukūrė lęšių ir veidrodžių sistemą, kuri nukreipia šviesą aplink tą erdvės vietą, kurią jie nori paslėpti.

O tai reiškia, kad jų apsiaustas yra santykinai paprastai pastatomas ir nesunkiai išdidinamas arba sumažinamas. Mat veidrodžius iš esmės galima pagaminti bet kokio norimo dydžio. Lęšių dydis kiek labiau ribotas, tačiau kai kurie gamintojai jau dabar gali nesunkiai pagaminti idealios kokybės labai didelio skersmens lęšių. Mokslininkų demonstruojami rezultatai iš tiesų įspūdingi – jų nuotraukose aiškiai matoma, kad nuo stebėtojų galima sėkmingai paslėpti vaikiško žaislo dydžio objektą visame regimos šviesos spektre.

Mokslininkų sukurtas nematomumo apsiaustas yra pakankamai didelis ir žmogui paslėpti. Pavyzdžiui, vienoje apsiausto veikimą demonstruojančioje nuotraukoje mokslininkai parodė, kad galima paslėpti kėdę, už kurios pastatyta šiukšliadėže; kėdė bus nematoma, o šiukšliadėžė – matoma. „Šis tūris yra pakankamas ir žmogui paslėpti, nors ir ne taip patogiai, kaip su Harrio Potterio apsiaustu“, – aiškina J. ir B. Howellai.

Tiesa, iš veidrodžių pagamintas nematomumo apsiaustas nėra visiška naujiena mokslo požiūriu. Jau ne vienerius metus tokiu principu naudojasi iliuzionistai. „Mūsų pasiūlytos naujovės esmė yra ne pati idėja, o galimybė pritaikyti apsiausto dydį bet kokiam objektui“, – sakė optikos žinovai.

Be to, jokiu būdu negalima teigti, kad šis nematomumo apsiaustas yra idealus. Pats didžiausias mokslininkų pasiūlyto dizaino trūkumas – kad jis veikia tik viena kryptimi: jei tik pabandysite į objektą pažvelgti iš kito kampo, apgavystė bus tučtuojau atskleista.

Kita vertus, šis darbas yra svarbus kuriant didelius viena kryptimi veikiančius nematomumo apsiaustus. „Tokie apsiaustai gali būti naudingi, tarkim, slepiant vidutinėje ar aukštoje orbitoje besisukančius dirbtinius palydovus“, – nurodė J. ir B. Howellai.

Taigi, tai buvo paprastos idėjos įspūdingas pritaikymas. Ir jis realiomis sąlygomis gali būti panaudotas iš esmės tučtuojau. O organizacijų, kurios gali norėti savo palydovus paslėpti nuo smalsių akių, sąrašą sudaryti nesunku.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (2)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Galaktikos žvaigždžių neutrinų žemėlapis

Neutrinai yra elementariosios dalelės, kurios beveik nesąveikauja su kita materija ir gali laisvai keliauti praktiškai per bet kokią medžiagą. Mokslininkai pirmą kartą sukūrė išsamų modelį, parodantį, kiek neutrinų turėtų skleisti visos Paukščių Tako žvaigždės ir kiek jų turėtų pasiekti Žemę.

Robotas pradingo Antarktidoje net 9 mėnesiams, bet sugrįžo su šiurpinančiais pavojingais duomenimis

Australijos nacionalinė mokslo agentūra CSIRO pranešė apie netikėtą eksperimento Antarktidoje rezultatą. Autonominis okeanografinis plūduras-robotas, devyniems mėnesiams dingęs po ledu, sugrįžo su unikaliais duomenimis, rodančiais pavojingą vieno svarbiausių žemyno ledynų tirpimą.

Ledas saugojo Marso ežerus

Marso paviršiuje gausu struktūrų, kurias galėjo suformuoti tik ilgai tekėjęs ar tyvuliavęs vanduo. Tai ir senoviniai ežerų dugnai bei pakrantės, ir nuosėdų sluoksniai bei specifiniai mineralai, ir upių vagos bei deltos. Tačiau klimato modeliai rodo, kad senovės Marsas greičiausiai buvo pernelyg šaltas skystam vandeniui. Šis neatitikimas tarp geologinių įrodymų ir klimato modelių jau kelis dešimtmečius neduoda ramybės planetologams.

2026 m. sausis
2026-01-13 19:41
Saulės žybsnių gama spinduliuotės šaltinis
2026-01-09 18:36
Istorinis žingsnis Mėnulio link: astronautai įžengė į kapsulę, kuri pakeis visos žmonijos ateitį
2026-01-08 15:29
Numatomi kosminiai skrydžiai
2026-01-06 20:35
Mūsų teleskopai stebi aktyvias žvaigždes – RS CVn sistemas
2026-01-06 12:15
Stulbinantis atradimas: kai kurie metalai lieka skysti net esant minus 1400 laipsnių pokyčiui
2026-01-05 14:58
NASA klaida, kuri galėjo baigtis katastrofa: kosminiai įrenginiai atsidūrė kritiniame pavojuje dėl šios klaidos
2026-01-05 12:51
Mokslininkai sukūrė implantą, kuris skaito mintis ir jis plonesnis už popierių
2026-01-05 06:50
„Voyager 2“ klaidino mokslą 40 metų? Nauja hipotezė atskleidžia, kad Uranas galėjo patekti į Saulės vėjo audrą
2026-01-04 16:30
Daugkartinės nusileidimo aikštelės Mėnulyje
2026-01-03 14:11
Algoritmas kaip kūrybos partneris, o ne įrankis: dirbtinis intelektas ne tik pagreitina, bet ir praplečia mąstymą
2026-01-03 06:49
„ChatGPT“ atima ne darbus, o mūsų kalbą: ar pastebėjote, kad jau kalbate kaip robotai, o ne žmonės?
2026-01-02 21:13
Kosminių ryšio tinklų koordinavimas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama