Japonijos aukštųjų technologijų kompanija „Hitachi“ pirmadienį pristatė metodą, leidžiantį duomenis saugoti beveik amžinai. Jo esmė – kvarco stiklo pluoštas, atsparus ekstremalioms temperatūroms ir nepalankioms sąlygoms.
Ši technologija gali pasirodyti patraukli kiekvienam, savo muzikos kolekciją iš vinilinių plokštelių perkėlusiam į kompaktinius diskus, o vėliau sužinojusiam, kad viską teks konvertuoti į MP3.
„Kiekvieną dieną sukuriamų duomenų kiekis tiesiog sprogsta, tačiau kalbant apie tai, kaip jie saugojami ateinančioms kartoms, nebūtinai pasistūmėjome į priekį nuo tos dienos, kai viską raižydavome akmenyje“, – kalbėjo „Hitachi“ tyrėjas Kazuyoshi Torii.
„Tikimybė prarasti informaciją iš tiesų išaugo“, – teigė jis ir pažymėjo, kad šiuolaikinės skaitmeninės priemonės – kompaktiniai diskai ir standieji diskai – ilgiausiai tarnauja nuo kelių dešimtmečių iki šimtmečio.
O spartus technologijų vystymasis lemia tai, kad nuolat kinta duomenų nuskaitymo techninė įranga.
„Turbūt teko susidurti su tuo, kad kyla problemų, kai negali atkurti duomenų ir informacijos, kurią surinkai“, – kalbėjo K. Torri.
Naujoji „Hitachi“ technologija duomenis dvejetaine sistema saugo ploname kvarco stiklo lakšte sukurdama taškelius.
Turint kompiuterį, gebantį suprasti dvejetainį kodą, o tai suprogramuoti visai nesunku, nepriklausomai nuo to, kokie pažengę kompiuteriai bus, duomenis visuomet bus galima nuskaityti, aiškino tyrėjas.
Duomenų kaupimo prietaiso prototipas – 2 centimetrų, 2 milimetrų storio kvadratas, pagamintas iš kvarco stiklo – labai patvarios ir lanksčios medžiagos, naudojamos menzūroms ir kitai laboratorinei įrangai gaminti.
Mikroschema, kuri atspari daugumai cheminių medžiagų ir kurios neveikia radijo bangos, gali būti įmesta į aukštos temperatūros liepsnas ir mažiausiai dvi valandas kaitinama iki 1 tūkst. laipsnių Celsijaus, nesibaiminant, kad bus pažeista.
Ji atspari vandeniui, o tai reiškia, kad jai nebaisios ir gamtos katastrofos – gaisrai ar cunamiai.
„Manome, kad duomenys išliks, nebent šis kietas stiklas bus sulaužtas“, – teigė vyresnysis tyrėjas Takao Watanabe.
Medžiaga šiuo metu padengta keturiais taškų sluoksniais, kur kvadratiniame colyje galima saugoti 40 megabaitų informacijos, teigia tyrėjai ir priduria, kad pridėti daugiau sluoksnių neturėtų būti sunku.
„Hitachi“ dar nenusprendė, kada mikroschema bus imta naudoti praktikoje, tačiau tyrėjai mano, kad visų pirma ją galėtų išbandyti duomenis kaupiančios vyriausybinės agentūros, muziejai ir religinės organizacijos.
Paieška archyve
