JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) pasiųstas marsaeigis „Curiosity“ pirmadienio rytą nusileido ant Marso paviršiaus. Netrukus jis turėtų pradėti vieną įdomiausių pastarųjų metų tyrimų, padėsiantį atsakyti į klausimą, ar Raudonojoje planetoje kada nors galėjo klestėti gyvybė.
„Nusileidimas patvirtintas, – paskelbė vienas skrydžio valdymo komandos narys NASA raketinių tyrimų laboratorijos salėje, išprovokuodamas audringas ovacijas. – Stovime ratais žemyn ant Marso. O, Dieve.“
Pirmojoje „Curiosity“ atsiųstoje nuotraukoje, padarytoje vienos roboto galinės vaizdo kameros, matomas per dulkėtą objektyvą nufotografuotas aparato ratas.
NASA nuotr.
Po kelių sekundžių gauta antroji nuotrauka, kurioje matomas roboto metamas šešėlis ant Marso paviršiaus.
„Curiosity“ („Smalsumas“) nusileidimas buvo toks sudėtingas, kad NASA mokslininkai jį iš anksto vadino „septyniomis teroro minutėmis“.
Marsą nuo Žemės skiria net 570 mln. kilometrų. Dėl didelio atstumo, skiriančio Marsą nuo Žemės, NASA darbuotojai neturėjo galimybių tiesiogiai kontroliuoti „Curiosity“ nusileidimo. Jiems teko pasikliauti automatinėmis nusileidimo sistemomis.
Didžiausias zondas, kada nors pasiųstas tyrinėti kitų planetų, sveria apie toną ir yra prikimštas daugybės prietaisų, kuriais bus tiriamos Marso uolienos, gręžiamas gruntas ir matuojamas spinduliuotės intensyvumas.
Į retą Marso atmosferą „Curiosity“ įskriejo maždaug 20 tūkst. kilometrų per valandą greičiu. Jį pristabdė specialios konstrukcijos parašiutas, o vėliau raketiniai varikliai švelniai patupdė ant planetos paviršiaus.
Pirmosiomis minutėmis po nusileidimo NASA skrydžių kontrolės centre viešpatavo nerami tyla. Pasirodžius pirmajam „Curiosity“ signalui, ją pakeitė visuotinis džiūgavimas. Netrukus marsaeigis perdavė ir pirmąsias nuotraukas, kuriose matyti iki horizonto besitęsianti akmeninga Marso lyguma.
„Curiosity“ nusileidimas – pirmoji po ilgesnės pertraukos sėkminga NASA misija. Jai buvo išleista 2,5 mlrd. JAV dolerių. Nuo 1997 metų NASA jau ketvirtą kartą bandė ant Marso paviršiaus nutupdyti marsaeigį.
Raudonojoje planetoje robotas praleis 98 Žemės savaites. Pirmasis jo tikslas – pasiekti Geilo krateryje esantį Smailės kalną (angl. Mount Sharp). Anksčiau darytos nuotraukos leido mokslininkams spėti, kad dalis kalną sudarančių uolienų prieš milijardus metų buvo paveiktos vandens.
Mokslininkai nesitiki, kad „Curiosity“ ras kokių nors gyvų organizmų. Marsaeigis tiesiog analizuos grunto ir uolienų mėginius, ieškodamas gyvųjų organizmų sudedamųjų medžiagų pėdsakų, galinčių padėti nustatyti, ar Marso aplinkos sąlygos kada nors buvo palankios gyvybei išsivystyti.
Šio projekto metu taip pat bus tyrinėjama Marso aplinka, ruošiantis tikėtinam žmonių skrydžiui į Raudonąją planetą, kurį tikimasi surengti artimiausioje ateityje.
Anksčiau sekmadienį NASA Marso tyrimų programos direktorius Dougas McCuistionas teigė, kad mokslo tyrimai yra „absoliučiai būtini“, siekiant išsiaiškinti, ar žmonės nėra vieniši Visatoje, kaip Marsas iš drėgnos planetos tapo išdžiūvusiu pasauliu ir kokios galimybės atsiveria žmonių skrydžiams į šią planetą.
„Jeigu mums pasiseks, tai bus vienas iš didžiausių visų laikų pasiekimų planetų tyrimuose, – jis sakė žurnalistams. – Mūsų sėkmė pastaruoju metu buvo gana nebloga.“
Tačiau D. McCuistionas perspėjo, kad „tokius darbus išties sunku atlikti“ ir pripažino, kad „Curiosity“ misiją gali nepasisekti.
Pasaulio kosminės agentūros jau nuo 1960 metų siunčia į Marsą zondus, orbitinius modulius, marsaeigius ir kitokiu aparatus, tačiau iki šiol tik mažiau nei 40 proc. tokių misijų buvo sėkmingos, o geriausiai šioje srityje sekėsi NASA.
Paieška archyve
