Elektronika.lt
 2026 m. balandžio 24 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Balandžio 23 d. 18:03
19 sekundžių, kurios pakeitė internetą: pirmasis „YouTube“ vaizdo įrašas švenčia gimtadienį
Balandžio 23 d. 15:16
Nematomas skaitmeninis pėdsakas: ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
Balandžio 23 d. 12:52
KTU mokslininkai sukūrė modelį, kuris gali pagerinti autonominių sistemų saugumą
Balandžio 23 d. 09:36
Asmeninis eksperimentas virto tyrimu: kokią įtaką darbui daro išmaniojo telefono atsisakymas?
Balandžio 22 d. 18:30
Jūsų duomenys jau dirba prieš jus: nauja sukčių taktika, kuri veikia net atsargiausius
Balandžio 22 d. 16:10
Kova su vėjo malūnais? Atsakė, ar įmanoma sustabdyti socialinių tinklų botus (1)
Balandžio 22 d. 14:38
Saugumas DI amžiuje: kiek privatumo esame pasiruošę iškeisti į patogumą?
Balandžio 22 d. 12:21
„LG Electronics“ 2026 m. televizorių inovacijos
Balandžio 22 d. 10:37
KTU mokslininkė apie dirbtinio intelekto poveikį smegenims: stebime kognityvinės evoliucijos pradžią
Balandžio 22 d. 08:16
Pusei darbo ieškančių lietuvių įsidarbinti trukdo skaitmeninių įgūdžių stoka
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Magijos pabaiga: berilio izotopų branduoliams negalioja sluoksninis modelis

Publikuota: 2012-04-16 15:17
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©MokslasPlius.lt
Inf. šaltinis: MokslasPlius.lt

Mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus dr. Wilfriedo Nortershauserio, pirmoji sugebėjo išmatuoti krūvio pasiskirstymą egzotinio izotopo berilio-12 branduolyje. Gauti rezultatai parodė, kad taip vadinamas branduolio krūvio spindulys padidėja palyginus su berilio-11 izotopu, nors medžiagos pasiskirstymo spindulys branduolyje buvo žymiai mažesnis. Šie stebėjimai prieštarauja branduolio fizikoje paplitusiam sluoksniniam modeliui, pagal kurį seka, kad branduolio krūvio spindulys taip pat turėtų būti mažesnis.

„Mūsų gauti rezultatai prieštarauja klasikiniam sluoksniniam modeliui ir tai rodo, kad skaičius 8 berilio izotopų atveju nėra magiškas“, – pasakė Andreas Kriegeris, dirbantis Branduolinės chemijos institute, priklausančio Johanneso Gutenbergo universitetui. Magiški skaičiai parodo, kiek neutronų ar protonų telpa į atomo branduolio sluoksnius.

Atomo branduolys yra sudarytas iš nukleonų, tai yra teigiamai įelektrintų protonų bei krūvio neturinčių neutronų. Protonų skaičius lemia elementą, pavyzdžiui, jei yra keturi protonai, tai reiškia, kad šis branduolys yra berilio atomo. Tuo tarpu neutronų skaičius gali kisti, o tai atitinka elemento skirtingus izotopus. Berilio atveju, tik berilio-9 izotopas yra stabilus. Jis turi 9 nukleonus – keturis protonus ir penkis neutronus. Kiti berilio izotopai suyra per tam tikrą laiko tarpą. Mūsų planeta yra sudaryta iš 500 stabilių ar labai ilgai gyvuojančių izotopų. Kai kurie iš žinomų 2500 izotopų buvo sukurti ir yra tiriami „izotopų gamyklose“, įsikūrusiose įvairiose pasaulio šalyse. Mokslininkai jau seniai nustatė, kad branduoliai su tam tikru protonų ir neutronų skaičiumi yra ypač stabilūs. Šie taip vadinami magiški skaičiai yra 2, 8, 20, 28, 50, 82 ir 126.

2008 metais mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus dr. Wilfriedo Nortershauserio, tiksliai išmatavo berilio-11 izotopo branduolio krūvio spindulį. Branduolio krūvio spindulys atitinka įsivaizduojamą sferą aplink sritį, kurioje susitelkę branduolio protonai. Atlikti tyrimai parodė, kad septintas berilio-11 neutronas, kuris pasižymi labai maža ryšio energija, yra stipriai nutolęs nuo berilio-10 kamieno ir supa likusius nukleonus kaip aureolė. Pagal mechaninį modelį branduolio kamieno dalelės visą laiką juda, o tai padidina branduolio krūvio spindulį.

Tada mokslininkai pradėjo tirti berilio-12 izotopą. Padidinę lazerinės tyrimų sistemos jautrumą, jie nustatė, kad branduolio krūvio spindulys padidėjo lyginant su berilio-11 aureole. Tuo tarpu neutronai berilio-12 izotope yra stipriau surišti. O tai prieštarauja sluoksniniam modeliui, kuris teigia, kad krūvio spindulys turi mažėti. „Norint paaiškinti eksperimento duomenis reikia daryti prielaidą, kad sluoksniai nėra užpildomi nuosekliai, tai yra galbūt trečiasis sluoksnis jau turi neutronų prieš baigiant pildytis antrajam sluoksniui“, – pasakė Nortershauseris. Vadinasi aštuoni neutronai nebėra magiškas skaičius berilio izotopuose.

Magijos pabaiga: berilio izotopų branduoliams negalioja sluoksninis modelis
Paveikslėlyje parodytas galimas nukleonų pasiskirstymas berilio-12 izotope. Teoriškai branduolį galima įsivaizduoti sudarytą iš dviejų helio-4 branduolių su keturiais papildomais neutronais. Pagal sluoksninį modelį visi keturi neutronai turėtų būti tarp helio-4 branduolių (kairėje). Tačiau tyrimas rodo, kad du neutronai yra helio-4 branduolių išorėje (dešinėje).

Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Žvaigždžių žybsnių domino efektas

Saulėje kartais vienas žybsnis išprovokuoja kitą. Toks vadinamasis simpatinis žybsnis kyla praėjus nuo pusvalandžio iki pusantros valandos po pirmojo. Simpatinių žybsnių yra nedaug – maždaug kas dvidešimtas. Tačiau ar šis reiškinys būdingas tik mūsų Saulei, ar universalus visoms žvaigždėms, iki šiol niekas nebuvo patikrinęs.

Milžiniškos bangos Titane?

Ramią dieną lengvas vėjelis vos pašiauštų Žemės ežero paviršių. Tačiau Saturno palydove Titane – vieninteliame, be Žemės, Saulės sistemos kūne, kurio paviršiuje šiuo metu yra skystų ežerų – toks pat vėjas sukeltų maždaug trijų metrų aukščio bangas. Tokią prognozę pateikia MIT mokslininkų sukurtas modelis „PlanetWaves“.

Netikėtai greiti gumulai lėtame Saulės vėjyje

Stebėti vidinę vainiko dalį, kur ir formuojasi Saulės vėjas, iki šiol buvo itin sunku. Nuo Žemės paviršiaus tai įmanoma tik per kelias visiško Saulės užtemimo minutes, o kosminiai koronografai iki šiol negalėjo pakankamai tiksliai pažvelgti prie pat Saulės disko krašto.

2026 m. balandis
2026-04-20 07:04
Gausybė vandenilio halų Visatos vidurdienį
2026-04-18 09:27
Trys keliai į juodųjų skylių susiliejimus
2026-04-17 15:35
Mokslininkai patvirtino: dažnas dirbtinio intelekto naudojimas veikia smegenis ir gali mažinti darbo kokybę
2026-04-17 07:07
Gryniausia žinoma žvaigždė Visatoje
2026-04-16 10:32
KTU mokslininkė toliau vadovaus CERN Baltijos šalių grupei
2026-04-16 08:37
Vera Rubin jau renka asteroidų derlių
2026-04-15 14:40
Japonai sukūrė saulės modulį su „neįtikėtinu“ efektyvumu – kvantinis našumas siekia 130 %
2026-04-15 11:35
Mėnulio vanduo kaupėsi milijardus metų
2026-04-14 08:29
„Artemis II“ sugrįžo
2026-04-11 09:22
Magelano debesys šildo Galaktikos pakraščius (1)
2026-04-10 11:14
Saturno magnetinis burbulas – asimetriškas
2026-04-09 07:20
Milžiniški krateriai gali atskleisti Psichės paslaptį
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama