Elektronika.lt
 2026 m. birželio 28 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 28 d. 10:29
Telekomunikacijų rinka jau pasidalinta? Kodėl telekomunikacijų verslas vėl tampa įdomus investuotojams
Birželio 27 d. 16:40
„Samsung“ pristato „Galaxy A27 5G“: didesnis ekranas ir platesnės DI galimybės
Birželio 27 d. 10:14
„Tesla“ autonominiai automobiliai jau Lietuvoje: ar lietuviai pasirengę sėsti į automobilį be vairuotojo?
Birželio 26 d. 18:23
AGON PRO AGP277QKDC: pirmasis naujos kartos AGON 7 serijos modelis
Birželio 26 d. 16:41
Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie modeliai vilioja labiausiai?
Birželio 26 d. 14:58
Naujasis elektrinis „Renault Megane E-Tech“, dar daugiau charakterio, dinamiškumo ir technologijų
Birželio 26 d. 12:18
„Škoda Peaq“: naujasis elektrinis flagmanas nubrėžia erdvės ir technologijų standartus
Birželio 26 d. 10:24
Tarptautinė 30-oji konferencija „Mechanika 2026“ – kartu su LIMACON stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą inžinerijos srityje
Birželio 26 d. 08:30
„REDMI Watch 6“: išmanusis laikrodis, tinkantis kiekvienai jūsų gyvenimo sričiai
Birželio 25 d. 18:32
Lietuva turi žaliąją galią – dabar jai reikia lankstesnio tinklo (1)
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
GTA 6 Wiki
GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles, GTA 6 Character
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Magijos pabaiga: berilio izotopų branduoliams negalioja sluoksninis modelis

Publikuota: 2012-04-16 15:17
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©MokslasPlius.lt
Inf. šaltinis: MokslasPlius.lt

Mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus dr. Wilfriedo Nortershauserio, pirmoji sugebėjo išmatuoti krūvio pasiskirstymą egzotinio izotopo berilio-12 branduolyje. Gauti rezultatai parodė, kad taip vadinamas branduolio krūvio spindulys padidėja palyginus su berilio-11 izotopu, nors medžiagos pasiskirstymo spindulys branduolyje buvo žymiai mažesnis. Šie stebėjimai prieštarauja branduolio fizikoje paplitusiam sluoksniniam modeliui, pagal kurį seka, kad branduolio krūvio spindulys taip pat turėtų būti mažesnis.

„Mūsų gauti rezultatai prieštarauja klasikiniam sluoksniniam modeliui ir tai rodo, kad skaičius 8 berilio izotopų atveju nėra magiškas“, – pasakė Andreas Kriegeris, dirbantis Branduolinės chemijos institute, priklausančio Johanneso Gutenbergo universitetui. Magiški skaičiai parodo, kiek neutronų ar protonų telpa į atomo branduolio sluoksnius.

Atomo branduolys yra sudarytas iš nukleonų, tai yra teigiamai įelektrintų protonų bei krūvio neturinčių neutronų. Protonų skaičius lemia elementą, pavyzdžiui, jei yra keturi protonai, tai reiškia, kad šis branduolys yra berilio atomo. Tuo tarpu neutronų skaičius gali kisti, o tai atitinka elemento skirtingus izotopus. Berilio atveju, tik berilio-9 izotopas yra stabilus. Jis turi 9 nukleonus – keturis protonus ir penkis neutronus. Kiti berilio izotopai suyra per tam tikrą laiko tarpą. Mūsų planeta yra sudaryta iš 500 stabilių ar labai ilgai gyvuojančių izotopų. Kai kurie iš žinomų 2500 izotopų buvo sukurti ir yra tiriami „izotopų gamyklose“, įsikūrusiose įvairiose pasaulio šalyse. Mokslininkai jau seniai nustatė, kad branduoliai su tam tikru protonų ir neutronų skaičiumi yra ypač stabilūs. Šie taip vadinami magiški skaičiai yra 2, 8, 20, 28, 50, 82 ir 126.

2008 metais mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus dr. Wilfriedo Nortershauserio, tiksliai išmatavo berilio-11 izotopo branduolio krūvio spindulį. Branduolio krūvio spindulys atitinka įsivaizduojamą sferą aplink sritį, kurioje susitelkę branduolio protonai. Atlikti tyrimai parodė, kad septintas berilio-11 neutronas, kuris pasižymi labai maža ryšio energija, yra stipriai nutolęs nuo berilio-10 kamieno ir supa likusius nukleonus kaip aureolė. Pagal mechaninį modelį branduolio kamieno dalelės visą laiką juda, o tai padidina branduolio krūvio spindulį.

Tada mokslininkai pradėjo tirti berilio-12 izotopą. Padidinę lazerinės tyrimų sistemos jautrumą, jie nustatė, kad branduolio krūvio spindulys padidėjo lyginant su berilio-11 aureole. Tuo tarpu neutronai berilio-12 izotope yra stipriau surišti. O tai prieštarauja sluoksniniam modeliui, kuris teigia, kad krūvio spindulys turi mažėti. „Norint paaiškinti eksperimento duomenis reikia daryti prielaidą, kad sluoksniai nėra užpildomi nuosekliai, tai yra galbūt trečiasis sluoksnis jau turi neutronų prieš baigiant pildytis antrajam sluoksniui“, – pasakė Nortershauseris. Vadinasi aštuoni neutronai nebėra magiškas skaičius berilio izotopuose.

Magijos pabaiga: berilio izotopų branduoliams negalioja sluoksninis modelis
Paveikslėlyje parodytas galimas nukleonų pasiskirstymas berilio-12 izotope. Teoriškai branduolį galima įsivaizduoti sudarytą iš dviejų helio-4 branduolių su keturiais papildomais neutronais. Pagal sluoksninį modelį visi keturi neutronai turėtų būti tarp helio-4 branduolių (kairėje). Tačiau tyrimas rodo, kad du neutronai yra helio-4 branduolių išorėje (dešinėje).

Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Juodųjų skylių mitybos srautai

Kiekvienos didelės galaktikos centre yra supermasyvi juodoji skylė. Kai į ją ima kristi dujos, šių spinduliuotė gali nustelbti visų žvaigždžių šviesą; taip susidaręs aktyvus galaktikos branduolys paveikia visos galaktikos evoliuciją. Bet kaip medžiaga nukrenta iš milžiniškų galaktikos mastelių į santykinai mažytę juodosios skylės aplinką, iki šiol neaišku.

Daugiasluoksnis aktyvaus branduolio vėjas

Aplink supermasyvias juodąsias skyles susikaupusi medžiaga sudaro akrecinį diską, kuris veikia ne tik švyti, bet ir pučia galingus vėjus, kurie gali iš galaktikos išstumti dujas, reikalingas naujoms žvaigždėms. Dabar astronomai pateikia detaliausią tokių vėjų vaizdą ir parodo, kad jie yra įvairialypiai ir sparčiai kinta.

Radijo atsirūgimai po žvaigždžių suardymo

Kai žvaigždė priartėja per arti prie supermasyvios juodosios skylės, ši ją sudrasko potvyninėmis jėgomis. Toks potvyninio suardymo įvykis paskleidžia ryškų regimosios, ultravioletinės ir rentgeno spinduliuotės blyksnį ramios galaktikos centre. Ilgai manyta, kad kai blyksnis užgęsta, galaktika turėtų vėl nurimti ilgam. Tačiau dabar astronomai atskleidė, kad radijo bangų ruože istorija tik prasideda.

2026 m. birželis
2026-06-25 09:18
Titane slypi naftos lobiai
2026-06-24 13:38
Keturios kosminių spindulių rūšys
2026-06-23 13:02
Ar ateivių zondų gali būti šalia?
2026-06-22 17:24
Žvaigždėdaros kuras Visatos aušroje
2026-06-21 13:16
Maži raudonieji taškeliai auga sparčiai
2026-06-20 13:22
Aptiktas seniausias mirgantis kvazaras
2026-06-19 17:01
KTU pirmą kartą organizuoja vieną svarbiausių taikomosios matematikos konferencijų Europoje
2026-06-19 07:16
Dvinariai asteroidai iš pakartotinių susidūrimų
2026-06-18 13:13
Saulės energijos kelias į Žemę
2026-06-16 16:34
Paspirtų juodųjų skylių požymiai
2026-06-15 09:28
Radijo žybsniai iš baltosios nykštukės
2026-06-14 13:13
Karštųjų jupiterių magnetiniai laukai
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama