Sudarė didžiausią tamsiosios medžiagos žemėlapį

Tarptautinė astronomų komanda, naudodamasi galingu teleskopu, skenavusiu 10 mln. galaktikų duomenis, sukūrė didžiausią tamsiosios energijos žemėlapį.

Ši paslaptinga medžiaga, kaip manoma, sudaro maždaug ketvirtadalį visatos, tačiau jos prigimtis – vis dar yra mįslė, mat ją galima aptikti tik netiesiogiai, stebint gravitacinę trauką, kuria ji veikia matomą medžiagą, praneša naujienų agentūra AFP.

Sudarinėdami naująjį žemėlapį, astronomai tyrinėjo, kaip šviesa, kurią išskiria galaktikos, yra iškreipiama, kai pakeliui į Žemę keliauja pro didelius tamsiosios medžiagos telkinius.

Gautas rezultatas – „painus kosminis tamsiosios medžiagos ir galaktikų žemėlapis, besidriekiantis daugiau kaip milijardą šviesmečių“, teigė Britų Kolumbijos ir Edinburgo universitetų astronomai.

„Nuostabu „matyti“, kaip tamsioji medžiaga naudoja erdvėlaikio iškraipymą. Tai suteikia mums išskirtinę prieigą prie šios paslaptingos masės visatoje, kurios kitais būdais stebėti negalima“, – teigė Ludovicas Van Waerbeke iš Britų Kolumbijos universiteto, dirbęs projekte.

Tai panašu „į gigantišką tankių (baltų) ir tuščių (tamsių) regionų tinklą, kur didžiausi balti regionai yra maždaug keleto Žemės Mėnulių danguje dydžio“, teigiama tyrimo išvadose, pristatytose kasmetiniame Amerikos astronomų draugijos susirinkime Ostine, Teksase.

Duomenys surinkti iš penkerių metų laikotarpio atvaizdų, darytų didžiuliu teleskopu Havajuose.

Teleskopas darė nuotraukas galaktikų, kurios yra maždaug už 6 mlrd. šviesmečių, ir užfiksavo šviesą, kuri paskleista tuomet, kai visata buvo 6 mlrd. metų amžiaus, arba perpus jaunesnė nei dabar.

„Analizuodami šviesą iš atokios visatos, galime sužinoti, pro ką ji keliavo prieš pasiekdama mus. Tikimės, kad sužymėdami daugiau tamsiosios medžiagos nei buvo tyrinėta anksčiau, mes žingsniu arčiau bandydami suprasti šią medžiagą ir jos ryšį su galaktikomis mūsų visatoje“, – teigė Catherine Heymans, Edinburgo universiteto Fizikos ir astronomijos mokyklos dėstytoja.

Ankstesni bandymai sužymėti tamsiąją medžiagą daugiausiai rėmėsi kompiuterinėmis simuliacijomis.

Projekte dalyvavę astronomai teigia, kad per artimiausius trejus metus jie ketina ištyrinėti daugiau kaip 10 kartų didesnį plotą nei sužymėtasis dabar.