Pasak septyniasdešimtmetį netrukus švęsiančio mokslininko Stepheno Hawkingo, žmonijai gresia atominis armagedonas, o Marsą ir tolimesnes planetas reikėtų kolonizuoti, rašo telegraph.co.uk.
„Tikėtina, kad žmonių rasė netrukus gali išnykti, tačiau tai nėra neišvengiama. Manau, beveik neabejotina, kad per artimiausią tūkstantį metų įvyks rimta nelaimė – tokia, kaip atominis karas arba pasaulinis atšilimas“, – sakė Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) kosmologas ir fizikas teoretikas S. Hawkingas.
„Labai svarbu kolonizuoti kosmosą. Esu tikras, kad kažkada įsteigsime save išlaikyti sugebančias kolonijas Marse ir kitose Saulės sistemos planetose, nors tikriausiai per artimiausią šimtmetį tai nenutiks. Optimistiškai vertinu mokslo ir technologijų pažangą, kuri bėgant laikui suteiks galimybę žmogui paplisti už Saulės sistemos ribų ir į tolimiausius Visatos kampelius“, – sakė fizikas.
Prof. S. Hawkingas atsakinėjo į klausimus, užduotus „BBC Radio 4“ klausytojų.
Profesorius įspėjo, kad jeigu žmogus, keliaudamas po kosmosą, susidurtų su kitomis gyvybės formomis, pasekmės galėtų būti liūdnos.
„Intelektualios gyvybės atradimas kitose Visatos vietose būtų pats didžiausias mokslinis atradimas. Tačiau bendrauti su nežemiška civilizacija būtų labai rizikinga. Jeigu ateiviai nuspręstų aplankyti mus, viskas galėtų baigtis panašiai, kaip europiečiams atvykus į Amerikas. Vietiniams amerikiečiams tai nesibaigė geruoju“, – mano mokslininkas.
Jis sakė netikįs CERN eksperimentų rezultatais, kurie numanomai parodė, jog kai kurios dalelės sugeba keliauti greičiau už šviesą ir taip paprieštaravo žinomiems fizikos dėsniams.
„Einsteino reliatyvumo teorija prognozuoja, kad niekas negali keliauti greičiau už šviesą. Todėl, jeigu „Opera“ eksperimento rezultatai yra teisingi ir neutrinai iš tiesų keliauja greičiau už šviesą, tuomet reliatyvumo teorija yra klaidinga. Visgi „Opera“ rezultatais aš netikiu, nes jie nesiderina su neutrinų, skindančių iš supernovos SN 1987A, stebėjimu“.
1987 metais aptikti kosminio sprogimo skleidžiami neutrinų srautai suteikė galimybę nustatyti, kad neutrinai juda tokiu pačiu greičiu, kaip ir šviesa. Jeigu CERN eksperimento rezultatai yra teisingi, supernovos skleidžiami neutrinai Žemę būtų pasiekę keliais metais anksčiau nei sprogimo skleidžiama šviesa, mano fizikai. Visgi skirtumas tarp neutrinų ir šviesos buvo kelios valandos.
Radijo klausytojas iš Lagoso (Nigerija) paklausė garsiausio Jungtinės Karalystės fiziko S. Hawkingo: „Ar kada nors buvo laikas, kai nebuvo nieko“?
„Visatos kilmė gali būti paaiškinta fizikos dėsniais be jokio stebuklų ar dieviško įsikišimo poreikio. Šie dėsniai prognozuoja, kad Visata spontaniškai susidarė iš nieko, prasidėjus staigaus plėtimosi būsenai. Tai yra vadinama infliacija, nes primena, kaip vis didėjančiu greičiu auga kainos. Laikas gali būti nusakytas tik kartu su Visata, taigi, nėra prasmės kalbėti apie laiką prieš Visatos pradžią. Tiek pat prasminga būtų kalbėti apie tai, kas yra piečiau už pietų ašigalį“, – atsakė profesorius, kuris dėl motorinių neuronų ligos yra priverstas naudoti kalbos sintezatorių.
Paieška archyve
