Elektronika.lt
 2026 m. balandžio 24 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Balandžio 24 d. 09:23
Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai: ekspertai įžvelgia naudą
Balandžio 23 d. 18:03
19 sekundžių, kurios pakeitė internetą: pirmasis „YouTube“ vaizdo įrašas švenčia gimtadienį
Balandžio 23 d. 15:16
Nematomas skaitmeninis pėdsakas: ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
Balandžio 23 d. 12:52
KTU mokslininkai sukūrė modelį, kuris gali pagerinti autonominių sistemų saugumą
Balandžio 23 d. 09:36
Asmeninis eksperimentas virto tyrimu: kokią įtaką darbui daro išmaniojo telefono atsisakymas?
Balandžio 22 d. 18:30
Jūsų duomenys jau dirba prieš jus: nauja sukčių taktika, kuri veikia net atsargiausius (1)
Balandžio 22 d. 16:10
Kova su vėjo malūnais? Atsakė, ar įmanoma sustabdyti socialinių tinklų botus (1)
Balandžio 22 d. 14:38
Saugumas DI amžiuje: kiek privatumo esame pasiruošę iškeisti į patogumą?
Balandžio 22 d. 12:21
„LG Electronics“ 2026 m. televizorių inovacijos
Balandžio 22 d. 10:37
KTU mokslininkė apie dirbtinio intelekto poveikį smegenims: stebime kognityvinės evoliucijos pradžią
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Neutroninė žvaigždė viršijo sukimosi greičio rekordą

Publikuota: 2006-01-18 08:20
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: el. paštas eLIBRARY

Žvaigždžių spiečiuje netoli Paukščių tako centro mokslininkai pastebėjo greičiausiai besisukančią neutroninę žvaigždę. Ji aplink savo ašį per sekundę apsisuka 716 kartų – tai yra daugiau nei įmanoma pagal kai kurias dabartines teorijas – todėl mokslininkams gali tekti peržiūrėti kai kuriuos teorinius modelius. Tokie „žvaigždžių lavonai“ iš savo ašigalių intensyviai skleidžia radijo bangas ir yra vadinami pulsarais.

Dauguma pulsarų aplink savo ašį per sekundę apsisuka vos kelis kartus, bet kai kurie sukasi šimtus kartų greičiau. Manoma, kad tokie vadinamieji milisekundiniai pulsarai tokiu didžiuliu greičiu sukasi dėl to, jog iš gretimų žvaigždžių kažkuriuo savo gyvavimo metu jos atėmė dalį masės, o tuo pačiu įgijo ir kampinio momento. Astronomai, kuriems vadovauja Jasonas Hesselsas iš McGill universiteto (Kanada), stebėjimui naudojo 100 metrų Green Bank teleskopą, esantį JAV. Jų stebėta žvaigždė, besisukanti 716 kartų per sekundę greičiu arba 716 hercų dažniu, gerokai aplenkė ankstesnę rekordininkę, kurios sukimosi dažnis yra 642 hercai. Ankstesnė rekordininkė buvo atrasta 1982 metais.

Naujai atrasta žvaigždė, vadinama PSR J1748-2446ad, įdomi tuo, kad ji sukasi didesniu nei 700 hercų dažniu. Mokslininkai manė, kad 700 hercų yra žvaigždžių sukimosi greičio riba. Visi anksčiau atrasti milisekundiniai pulsarai, kurių dabar žinoma apie 150, sukosi mažesniu nei 700 hercų dažniu. Nors daugumos pulsarų gravitacija yra pakankama, kad jie nesubyrėdami galėtų suktis net 3000 hercų dažniu.

Mokslininkai nusprendė, kad pulsarai skleidžia gravitacines bangas – kol kas tik teoriškai nusakytus erdvėlaikio raibuliavimus – kurios riboja sukimosi greitį. Masyvūs greitai besisukantys objektai, kurie nėra idealiai simetriški, pagal teorijas šiomis bangomis spinduliuoja energiją, o greičiau besisukantys objektai energijos skleidžia daugiau.

Tyrimo autoriai sako, kad dėl gravitacinių bangų skleidimo lėtėjimas turėtų būti žymus, jei dažnis viršija 700 hercų arba kad teoretikams derėtų pataisyti savo neutroninių žvaigždžių plutos modelius, kuriuose galioja 700 hercų dažnio viršutinė riba. Keturis iš 5 žinomų greičiausiai besisukančių pulsarų laikas nuo laiko uždengia gretimos žvaigždės, todėl mokslininkai priėjo išvados, kad tikriausiai egzistuoja ir dar greičiau besisukančių pulsarų, bet juos gali būti sunku stebėti.

Pulsaras buvo rastas 10 mlrd. metų senumo žvaigždžių spiečiuje, vadinamame Terzan 5, kuris yra 28 000 šviesmečių nuo galaktikos centro atstumu. Spiečiuje Terzan 5 yra 33 žinomi milisekundiniai pulsarai – daugiau nei bet kuriame kitame žinomame žvaigždžių spiečiuje.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Žvaigždžių žybsnių domino efektas

Saulėje kartais vienas žybsnis išprovokuoja kitą. Toks vadinamasis simpatinis žybsnis kyla praėjus nuo pusvalandžio iki pusantros valandos po pirmojo. Simpatinių žybsnių yra nedaug – maždaug kas dvidešimtas. Tačiau ar šis reiškinys būdingas tik mūsų Saulei, ar universalus visoms žvaigždėms, iki šiol niekas nebuvo patikrinęs.

Milžiniškos bangos Titane?

Ramią dieną lengvas vėjelis vos pašiauštų Žemės ežero paviršių. Tačiau Saturno palydove Titane – vieninteliame, be Žemės, Saulės sistemos kūne, kurio paviršiuje šiuo metu yra skystų ežerų – toks pat vėjas sukeltų maždaug trijų metrų aukščio bangas. Tokią prognozę pateikia MIT mokslininkų sukurtas modelis „PlanetWaves“.

Netikėtai greiti gumulai lėtame Saulės vėjyje

Stebėti vidinę vainiko dalį, kur ir formuojasi Saulės vėjas, iki šiol buvo itin sunku. Nuo Žemės paviršiaus tai įmanoma tik per kelias visiško Saulės užtemimo minutes, o kosminiai koronografai iki šiol negalėjo pakankamai tiksliai pažvelgti prie pat Saulės disko krašto.

2026 m. balandis
2026-04-20 07:04
Gausybė vandenilio halų Visatos vidurdienį
2026-04-18 09:27
Trys keliai į juodųjų skylių susiliejimus
2026-04-17 15:35
Mokslininkai patvirtino: dažnas dirbtinio intelekto naudojimas veikia smegenis ir gali mažinti darbo kokybę
2026-04-17 07:07
Gryniausia žinoma žvaigždė Visatoje
2026-04-16 10:32
KTU mokslininkė toliau vadovaus CERN Baltijos šalių grupei
2026-04-16 08:37
Vera Rubin jau renka asteroidų derlių
2026-04-15 14:40
Japonai sukūrė saulės modulį su „neįtikėtinu“ efektyvumu – kvantinis našumas siekia 130 %
2026-04-15 11:35
Mėnulio vanduo kaupėsi milijardus metų
2026-04-14 08:29
„Artemis II“ sugrįžo
2026-04-11 09:22
Magelano debesys šildo Galaktikos pakraščius (1)
2026-04-10 11:14
Saturno magnetinis burbulas – asimetriškas
2026-04-09 07:20
Milžiniški krateriai gali atskleisti Psichės paslaptį
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama