Elektronika.lt
 2026 m. gegužės 15 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 15 d. 18:33
Nematoma „ChatGPT“ kaina: ar jūsų sugeneruotas eilėraštis išgėrė daugiau vandens nei jūs per dieną?
Gegužės 15 d. 16:42
„Telia“ teiks dirbtinio intelekto platformą verslui
Gegužės 15 d. 14:22
Tarp 12 geriausiųjų pasaulyje: FTMC fizikė J. Žemgulytė pateko į NATO konkurso finalą
Gegužės 15 d. 12:31
Saulės elektrinių bumas turi ir kitą pusę: jau dabar daugėja pavojingų atliekų
Gegužės 15 d. 10:36
Akmenės LEZ 30 MW vėjo parke įdiegti inovatyvūs lietuvių energijos valdymo sprendimai
Gegužės 15 d. 08:41
Ar įmanoma, kad Lietuvoje dingtų internetas? (2)
Gegužės 14 d. 20:21
Tamsioji DI pusė – neegzistuojantys šaltiniai ir netikros citatos: kaip neapsigauti?
Gegužės 14 d. 18:36
Ekspertas apie artėjantį 6G: internetas leis liesti, jausti ir užuosti per atstumą
Gegužės 14 d. 16:27
Kruonio teritorijoje energiją kaups ne tik baseinas, bet ir kaupikliai
Gegužės 14 d. 14:04
Ko mus gali išmokyti mokslinė fantastika?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

„Intel“ procesoriai – pažangiausiems moksliniams tyrimams

Publikuota: 2005-12-13 08:16
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Intel Corporation

Didžiausios pasaulyje kompiuterių procesorių gamintojos „Intel“ įranga bus naudojama naujausiems dalelių fizikos tyrimams – kompanija gruodį pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija CERN. Svarbiausias šio bendradarbiavimo projektas – didžiojo hadronų greitintuvo (LHC) kūrimas.

Naujajame platformų žinių centre CERN mokslininkai, naudodami moderniausius „Intel Itanium 2“ ir „Intel Xeon“ procesorius, tobulins mokslinio duomenų apdorojimo sprendimus.

„Džiaugiamės besitęsiančiu „Intel“ bendradarbiavimu. Naujasis platformų žinių centras – tai mokslo bendruomenės perėjimo prie 64 bitų duomenų apdorojimo technologijos pradžia“, - sakė CERN generalinis direktorius Robertas Aimaras (Robert Aymar).

„Intel“ bendradarbiaus su CERN ir tinklelio operacinio suderinamumo centro (Grid Interoperability Centre) veikloje. „Intel“ ekspertai taip pat dalinsis sukaupta duomenų apdorojimo patirtimi ir padės CERN rengti seminarus bei mokymus.

Ligšioliniai CERN duomenų apdorojimo sprendimai taip pat buvo grįsti „Intel“ procesorių technine įranga. Jos ir naujos kartos integruoto silicio technologijos dėka CERN vystė atvirojo klasterio („opencluster“) sistemą, įdiegtą daugiau nei 100 tarnybinių stočių. Ši sistema leido tirti būsimojo LHC greitintuvo galimybes.

„Intel“ technologijomis pagrįsta CERN atvirojo klasterio „opencluster“ sistema ženkliai palengvino ryšio tarp duomenų apdorojimo centrų pralaidumą. Šių metų balandį nepertraukiamo duomenų perdavimo sparta tarp CERN ir septynių didžiausių mokslinio duomenų apdorojimo centrų pasaulyje pasiekė 600 MB per sekundę.

„Mes didžiuojamės galėdami CERN tyrimams pasiūlyti itin efektyvią duomenų apdorojimo bazę. Ypač džiugu, kad „Intel“ technologijos prisidės prie galingiausio pasaulyje mokslinio prietaiso LHC kūrimo“, - sakė „Intel“ Sudėtingų skaičiavimų centro vadovas Herbertas Kornelijus (Herbert Cornelius)

CERN dalelių fizikos mokslinių tyrimų srityje tvirtai pirmauja jau 50 metų. „Intel“ procesoriai yra ypač svarbūs CERN kompiuterių centre, kuriame be asmeninių kompiuterių veikia maždaug 2 tūkst. „Intel Xeon“ tarnybinių stočių su dviem procesoriais.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (1)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
3000 naujų rudųjų nykštukių

Rudosios nykštukės yra maždaug Jupiterio dydžio ir keliasdešimt kartų masyvesni dujiniai kamuoliai, kurių masės visgi nepakanka palaikyti branduolinę sintezę, kaip tikrose žvaigždėse. Galaktikoje jų turėtų būti gana gausu: vien Saulės apylinkėse viena rudoji nykštukė tenka trims ar keturioms žvaigždėms. Tačiau jos švyti labai blausiai, tad ir aptikti jas sunku.

Energingiausi kosminiai spinduliai – išskirtinai masyvūs?

Kosminiais spinduliais vadinamos energingos įelektrintos dalelės, atskriejančios iš kosmoso. Daugiausia tai protonai ir elektronai, bet būna ir masyvesnių cheminių elementų branduolių. Energingiausių kosminių spindulių energija dešimtis milijonų kartų viršija Didžiojo hadronų greitintuvo galimybes. Jų kilmė yra senas astrofizikų galvos skausmas.

Neįvertinta Ijo ugnikalnių galia

Jupiterio palydovas Ijo yra vulkaniškai aktyviausias kūnas Saulės sistemoje. Jo paviršiuje priskaičiuojama šimtai ugnikalnių ir daugiau nei 400 vulkaninių įdubų – vadinamųjų paterų, kurios iš esmės yra lavos ežerai. NASA „Juno“ zondo infraraudonojo instrumento JIRAM duomenys atskleidė, kad šių ežerų skleidžiama energija buvo gerokai neįvertinta.

2026 m. gegužė
2026-05-12 17:16
Planetos dydžio banga Veneroje
2026-05-09 16:24
Geležies jonizacija žvaigždžių žybsniuose
2026-05-08 19:43
11 000 naujų egzoplanetų
2026-05-07 15:36
Kentauro Proksimos artimų tyrimų potencialas
2026-05-06 13:11
Tyrimas: žmonės pradėjo gerokai mažiau kalbėtis tarpusavyje
2026-05-06 11:51
Lietuvos mokslinių tyrimų duomenims – daugiau matomumo, sąveikumo ir koordinavimo
2026-05-01 20:52
Marso magnetinės uodegos plazdėjimas
2026 m. balandis
2026-04-30 17:19
Dirbtinis intelektas užplūdo internetą: 35 % pastaraisiais metais atsiradusių svetainių sukurta neuroninių tinklų
2026-04-30 07:33
Kaip šalti protuberantai išgyvena karštame vainike
2026-04-29 14:58
Asteroidų medžiotojo dr. Kazimiero Černio vardu pavadintas asteroidas
2026-04-29 11:37
Regolitas kaip statybinė medžiaga
2026-04-28 08:22
Nauja virtuali dulkėta Visata
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama