NASA kosminis aparatas „Messenger“ šiąnakt pasiekė Merkurijaus orbitą ir tapo pirmuoju istorijoje šios planetos dirbtiniu palydovu.
2004 m. į kosmosą paleistas „Messenger“ iki šio laiko Merkurijaus tyrimus vykdė didžiausių priartėjimų prie jo metu. Jie įvyko 2008 ir 2009 metais. Šių tyrimų metu buvo sudarytas beveik išsamus Merkurijaus paviršiaus žemėlapis, praneša NASA. Iš viso nuo paleidimo į kosmosą iki atvykimo į šios planetos orbitą „Messenger“ nuskriejo maždaug 7,9 mlrd. kilometrų. Pranešama, kad, artėdamas prie Merkurijaus, „Messenger“ šiąnakt 2.45 val. Rytų Europos laiku pradėjo stabdymo manevrą, kuris truko 15 minučių. Maždaug 3.10 val. „Messenger“ buvo įvestas į Merkurijaus orbitą. Tuo metu jis buvo už beveik 46 mln. kilometrų nuo Saulės ir už 155 mln. kilometrų nuo Žemės.
„Tai atsitinka tik kartą žmonijos istorijoje, ir tai dar tik pati pradžia“, – taip pirmąją mokslinę Žemės misiją, skirtą Merkurijui tirti iš jo orbitos, pavadino NASA mokslinių misijų vadovas Edas Weileris.
„Messenger“ šiuo metu skrieja aplink arčiausiai Saulės esančią planetą, apsisukdamas aplink ją kas 12 valandų. Pranešama, kad balandžio 4 dieną kosminis zondas pradės Merkurijaus kartografinius ir fizikinius tyrimus, siekdamas nustatyti jo paviršiaus ir labai retos atmosferos sudėtį bei geologinius ypatumus.
Kosminiame aparate yra 7 moksliniai prietaisai, tarp jų dviejų kamerų vaizdo fiksavimo sistema MDIS (Mercury Dual Imaging System), skirta planetos paviršiaus stebėjimams, jos paviršiaus bei atmosferos cheminei sudėčiai tirti skirtas MASCS (Mercury Atmospheric and Surface Composition Spectrometer) spektrometras bei didelės energijos dalelių bei plazmos tyrimams naudojamas EPPS (Energetic Particle and Plasma Spectrometer) spektrometras.
NASA planuoja, kad „Messenger“ Merkurijaus orbitoje tyrimus vykdys vienerius metus.
Paieška archyve
