Elektronika.lt
 2026 m. balandžio 23 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Balandžio 23 d. 12:52
KTU mokslininkai sukūrė modelį, kuris gali pagerinti autonominių sistemų saugumą
Balandžio 23 d. 09:36
Asmeninis eksperimentas virto tyrimu: kokią įtaką darbui daro išmaniojo telefono atsisakymas?
Balandžio 22 d. 18:30
Jūsų duomenys jau dirba prieš jus: nauja sukčių taktika, kuri veikia net atsargiausius
Balandžio 22 d. 16:10
Kova su vėjo malūnais? Atsakė, ar įmanoma sustabdyti socialinių tinklų botus (1)
Balandžio 22 d. 14:38
Saugumas DI amžiuje: kiek privatumo esame pasiruošę iškeisti į patogumą?
Balandžio 22 d. 12:21
„LG Electronics“ 2026 m. televizorių inovacijos
Balandžio 22 d. 10:37
KTU mokslininkė apie dirbtinio intelekto poveikį smegenims: stebime kognityvinės evoliucijos pradžią
Balandžio 22 d. 08:16
Pusei darbo ieškančių lietuvių įsidarbinti trukdo skaitmeninių įgūdžių stoka
Balandžio 21 d. 18:22
Laikas tiksi: nuo birželio 1-osios daliai saulės ir vėjo parkų gresia atjungimas nuo tinklo
Balandžio 21 d. 15:46
Dirbtinis intelektas lyg sporto salė: kaip ne tik apšilti, bet ir užsiauginti raumenis?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Kaimynystėje – milijardai pasaulių

Publikuota: 2011-02-25 18:57
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“
Inf. šaltinis: Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“

Mokslininkai atliko pirmąjį mūsų galaktikos planetų surašymą. Skaičiai – astronominiai: Paukščių Take sukasi mažiausiai 50 milijardų planetų. Bent 500 milijonų iš šių planetų yra zonoje, kur temperatūra yra nei per aukšta, nei per žema, kad galėtų egzistuoti gyvybė.

Tokie duomenys buvo išvesti remiantis stebėjimais, kuriuos atliko NASA teleskopas „Kepler“, skirtas į Žemę panašių planetų paieškai. Šis teleskopas planetas pastebi tada, kai jos praskrieja tarp Žemės ir žvaigždės, aplink kurią sukasi. Pasak „Kepler“ misijos vadovo Williamo Boruckio, astronomai pirmiausia įvertino, kiek planetų „Kepler“ užfiksavo 2009 metais, o tada apskaičiavo tikimybę kiekvienai žvaigždei turėti savų planetų.

Iki šiol „Kepler“ mūsų galaktikoje yra radęs 1235 planetas, iš kurių 54 yra vadinamojoje gyvybės zonoje. Palydovas pačių planetų netyrinėja, tačiau jis leidžia astronomams geriau suprasti, kiek į Žemę panašių pasaulių galėtų egzistuoti Paukščių Take. Prietaisas stebi vieną keturišimtąją nakties dangaus dalį, ir pagal joje pastebėtus dangaus kūnus mokslininkai daro platesnes prielaidas.

W. Boruckio ir kolegų skaičiavimais, bent po vieną planetą turi kas antra žvaigždė, o viena iš 200 žvaigždžių turi planetą gyvybės zonoje. Tai patys kukliausi skaičiavimai, nes žvaigždės gali turėti ir po keletą planetų, o „Kepler“ teleskopas dar neįžiūri planetų, kurios yra tolėliau nuo žvaigždės. Pavyzdžiui, jeigu prietaisas būtų už 1000 šviesmečių nuo Žemės ir pastebėtų praskrendančią Venerą, tikimybė, kad jis pastebės ir Žemę, yra viena iš aštuonių.

Kad numatytų bendrąjį planetų skaičių, mokslininkai įvertino, kaip dažnai planetų pasitaikydavo „Kepler“ stebimame plote, o tada atsižvelgė į tai, kiek žvaigždžių dega Paukščių Take.

Ilgai buvo manoma, kad mūsų galaktikoje egzistuoja apie 100 milijardų žvaigždžių, tačiau praėjusiais metais JAV Yale universiteto mokslininkas patikslino šį skaičių iki maždaug 300 milijardų.

Ir visa tai – Paukščių Take. Mokslininkų skaičiavimais, visatoje egzistuoja 100 milijardų galaktikų.

W. Boruckio teigimu, nauji skaičiavimai skatina galvoti apie gyvybę už Žemės ribų: „Sekantis klausimas: kodėl jie mūsų neaplankė?“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (6)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Žvaigždžių žybsnių domino efektas

Saulėje kartais vienas žybsnis išprovokuoja kitą. Toks vadinamasis simpatinis žybsnis kyla praėjus nuo pusvalandžio iki pusantros valandos po pirmojo. Simpatinių žybsnių yra nedaug – maždaug kas dvidešimtas. Tačiau ar šis reiškinys būdingas tik mūsų Saulei, ar universalus visoms žvaigždėms, iki šiol niekas nebuvo patikrinęs.

Milžiniškos bangos Titane?

Ramią dieną lengvas vėjelis vos pašiauštų Žemės ežero paviršių. Tačiau Saturno palydove Titane – vieninteliame, be Žemės, Saulės sistemos kūne, kurio paviršiuje šiuo metu yra skystų ežerų – toks pat vėjas sukeltų maždaug trijų metrų aukščio bangas. Tokią prognozę pateikia MIT mokslininkų sukurtas modelis „PlanetWaves“.

Netikėtai greiti gumulai lėtame Saulės vėjyje

Stebėti vidinę vainiko dalį, kur ir formuojasi Saulės vėjas, iki šiol buvo itin sunku. Nuo Žemės paviršiaus tai įmanoma tik per kelias visiško Saulės užtemimo minutes, o kosminiai koronografai iki šiol negalėjo pakankamai tiksliai pažvelgti prie pat Saulės disko krašto.

2026 m. balandis
2026-04-20 07:04
Gausybė vandenilio halų Visatos vidurdienį
2026-04-18 09:27
Trys keliai į juodųjų skylių susiliejimus
2026-04-17 15:35
Mokslininkai patvirtino: dažnas dirbtinio intelekto naudojimas veikia smegenis ir gali mažinti darbo kokybę
2026-04-17 07:07
Gryniausia žinoma žvaigždė Visatoje
2026-04-16 10:32
KTU mokslininkė toliau vadovaus CERN Baltijos šalių grupei
2026-04-16 08:37
Vera Rubin jau renka asteroidų derlių
2026-04-15 14:40
Japonai sukūrė saulės modulį su „neįtikėtinu“ efektyvumu – kvantinis našumas siekia 130 %
2026-04-15 11:35
Mėnulio vanduo kaupėsi milijardus metų
2026-04-14 08:29
„Artemis II“ sugrįžo
2026-04-11 09:22
Magelano debesys šildo Galaktikos pakraščius (1)
2026-04-10 11:14
Saturno magnetinis burbulas – asimetriškas
2026-04-09 07:20
Milžiniški krateriai gali atskleisti Psichės paslaptį
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama