Nauji Žemės palydovai – su burėmis?

Dirbtiniai Žemės palydovai su Saulės vėjo burėmis galėtų skrieti aplink Žemę naujomis, dar neužimtomis orbitomis, atskleidė tyrimas.

Pirmasis tokią galimybę dar 1984 metais numatė JAV fizikas ir mokslinės fantastikos kūrėjas Robertas L. Forwardas, tačiau tik dabar patvirtinta, kad tokios orbitos iš tikrųjų yra įmanomos, pranešė „Space.com“.

Saulės vėjo burės leistų aplink Žemę skriejantiems palydovams „levituoti“ virš geostacionariosios orbitos ir naudoti iki šiol neužimtas orbitas. Tokios burės, naudodamos Saulės vėjo – iš jos sklindančio plazmos dalelių srauto – trauką, neleistų palydovams „nukristi“ į palydovų ir kosminių šiukšlių perpildytą geostacionariąją orbitą virš mūsų planetos pusiaujo. Ši „kosminė magistralė“ yra maždaug 35 800 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus, į ją išvesti palydovai gali skrieti mažesniu nei pirmuoju kosminiu greičiu, kad išsilaikytų nenukritę.

Tokios burės galėtų „kilstelėti“ būsimus geostacionarius palydovus į šiek tiek aukštesnes (nuo 10 iki 50 kilometrų) orbitas, kurios šiuo metu nenaudojamos, teigiama Škotijos (D. Britanija) Stratklaido universiteto mokslininkų tyrimo išvadose, kurias paskelbė žurnalas „Journal of Guidance, Control and Dynamics“.

Geostacionariąja orbita skriejantys palydovai Žemės atžvilgiu nejuda ir visą laiką „kybo“ virš tam tikro planetos paviršiaus taško, todėl puikiai tinka telekomunikacijų paslaugoms teikti, nes yra stabilūs antžeminių antenų atžvilgiu. Tačiau „tikrosios“ geostacionariosios orbitos yra palyginti retos: jos turi „tilpti“ į 35 592 kilometrų aukštyje tiesiai virš ekvatoriaus esantį „kosminės magistralės“ žiedą.

Pasak vieno šio tyrimo autoriaus, Stratklaido universiteto Priešakinių kosminių koncepcijų laboratorijos vadovo Colino McInneso, nors kai kurios orbitos, esančios už šio žiedo ribos, taip pat suteikia palydovams galimybę apsisukti aplink Žemę per 24 valandas, dėl Žemės traukos poveikio jie ilgainiui „nuslysta“ iš orbitos.

Tačiau, pasak jo, šią problemą padėtų įveikti Saulės burės. Burės atspindima saulės šviesa suteiktų vertikaliai nukreiptą jėgą, kuri kompensuotų gravitaciją ir išlaikytų palydovą numatytoje trajektorijoje virš geostacionarių orbitų žiedo. Tačiau tokia burė taip pat trauktų palydovą į priešingą pusę nuo Saulės, todėl mokslininkams reikėtų labai tiksliai apskaičiuoti palydovų orbitas, kad būtų išlaikytas geostacionarusis balansas.

Šiuo metu mokslininkai nagrinėja galimas poliarines stacionariąsias orbitas, skirtas klimato pokyčius stebėsiantiems palydovams su hibridine Saulės vėjo burių ir reaktyvinių jonų variklių traukos sistema, teigiama pranešime.