Elektronika.lt
 2026 m. birželio 4 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 4 d. 18:36
Bemiegės naktys prieš egzaminus: kodėl „dar viena valanda prie knygų“ gali pakenkti?
Birželio 4 d. 16:26
Klaipėdos universitete įvyko didžiausias Europos STEAM mokytojų festivalis
Birželio 4 d. 14:24
AI SEO – kodėl tai svarbu šiuolaikiniam verslui?
Birželio 4 d. 12:26
VU mokslininkas sukūrė modelius, vertinančius meno kūrinių ir reklamos poveikį
Birželio 4 d. 10:46
Technologijų proveržis komerciniame transporte: gamintojai atsisuka ir į įmonių poreikius
Birželio 4 d. 08:34
BBC serialas „The Capture“ – jau ne fantastika, o saugumo iššūkis Lietuvai
Birželio 3 d. 18:35
Skambutis iš nežinomo numerio: kaip įsitikinti, kad su jumis nekalba sukčius
Birželio 3 d. 16:20
Dabartinis duomenų šifravimas ateityje gali tapti bevertis – ar jūsų IT infrastruktūra tam pasiruošusi?
Birželio 3 d. 14:40
Ką iš tiesų apie jus žino „Temu“ ir kitos pigaus apsipirkimo platformos?
Birželio 3 d. 12:16
Fizinio ir elektroninio apsipirkimo sintezė: kodėl daugiakanališkumas tampa būtinybe, o ne pranašumu?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Rusai jau ruošiasi susidūrimui su asteroidu „Apofis“

Publikuota: 2010-05-20 08:34
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Balsas.lt
Inf. šaltinis: Balsas.lt

Nors JAV astronomų skaičiavimais tikimybė, kad asteroidas „Apofis“ 2036 m. balandžio 13 d. susidurs su Žeme, tėra tik 1: 250 000, Rusijos kosmoso agentūra jau ruošia planą, kaip išvengti galimos katastrofos.

Rusijos kosmoso tyrimų agentūra „Roskosmos“ ruošiasi paleisti kosminį aparatą asteroidui 99942 „Apofis“ tirti. Jį kuria S. Lavočkino mokslinio gamybinio susivienijimo specialistai. Kosminio aparato padedami Rusijos mokslininkai tikisi išsiaiškinti šio asteroido sandaros bei orbitos ypatumus ir, atsižvelgdami į tyrimų rezultatus, imtis priemonių, kurios padėtų išvengti tragedijos, remdamasi Rusijos Mokslų akademijos Kosminių tyrimų instituto direktoriumi akademiku Levu Zelionyj, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

Preliminarus galimo „Apofis“ smūgio į Žemę 2036 m. „rizikos kelias“
Preliminarus galimo „Apofis“ smūgio į Žemę 2036 m. „rizikos kelias“. „Wikipedia“ iliustr.

„2029 metais asteroido judėjimo trajektorija bus gana arti Žemės, o kito priartėjimo ciklo metu, 2036 metais, egzistuoja didesnė už nulį tikimybė, kad jis gali susidurti su mūsų planeta. Smūgio atveju sugriovimų mastas būtų kelis kartus didesnis už Tunguskos meteorito padarytą žalą“, - pareiškė mokslininkas, skaitydamas pranešimą bendrovės „Rosijskije kosmičeskije sistemy“ surengtame seminare.

Rusijos komoso agentūros „Roskomos“ vadovas Anatolijus Perminovas patvirtino, kad agentūra jau rengia apsisaugojimo nuo galimos katastrofos planą. Jo teigimu, agentūrai yra pateikti keli projektai, kaip nukreipti „Apofis“ asteroido skrydžio trajektoriją nuo Žemės.

„Skaičiavimai rodo, kad per nustatytą laikotarpį galima pagaminti specialios paskirties kosminį aparatą, kuris leistų išvengti tokio susidūrimo nesunaikinant asteroido, nesprogdinant jo jokiais branduoliniais užtaisais“, - sakė „Roskomos“ vadovas.

Žymiausi Rusijos mokslininkai turės apsispręsti, kokį susidūrimo su asteroidu „Apofis“ būdą reikėtų pasirinkti, teigiama pranešime. Po to, kai bus priimtas sprendimas, ketinama pasiūlyti bendradarbiauti vykdant šį projektą didžiausioms pasaulio kosminėms agentūroms – NASA, ESA, Kinijos ir kitų šalių. Tai daryti esą verčia tokio projekto brangumas.

Šiuo metu Rusijos mokslininkai siūlo įvairius „Apofis“ keliamo potencialaus pavojaus sumažinimo būdus, teigiama pranešime. Rusijos Kosmonautikos akademijos prezidento, Keldyšo tyrimų centro vadovo Anatolijaus Korotejevo manymu, į kosmosą būtina paleisti palydovą, kuris keistų asteroido skrydžio trajektoriją.

„Jei kosminis aparatas skris šalia „Apofio“, jį veiks ne tik asteroidas, bet ir jis pats darys poveikį „Apofiui“. Ir nors jų masės labai skirsis, o poveikis asteroidui bus silpnas, pakankamai ilgai skrendant šalia „Apofį“ galima nukreipti nuo pavojingos Žemei trajektorijos“, - sakė jis.

Tačiau egzistuoja ir kita nuomonė – kai kurie rusų mokslininkai siūlo naudoti „jėgos poveikį“, tai yra, nukreipti „Apofį“ nuo kurso naudojant tiesioginį smūgį ar sprogstamąjį užtaisą.

„Asteroidą galima paveikti pasitelkus impulsą, tai yra, sprogimą arba smūgį, bet galima naudoti ir gravitacijos poveikį, atskraidinus prie jo tam tikros masės kosminį aparatą. Jo gravitacija trauktų „Apofį“ į šalį nuo Žemės“, - „Interfax“ cituoja S. Lavočkino mokslinio gamybinio susivienijimo inžinierių Kirilą Stichno.

2004 m. atrastas asteroidas 99942 „Apofis“ yra maždaug 2 futbolo aikščių dydžio. Pasaulio visuomenės dėmesį jis atkreipė po to, kai buvo nustatyta, jog egzistuoja tikimybė, kad palyginti netolimoje ateityje jis gali įsirėžti į Žemę. Mokslininkų teigimu, net jei taip ir nutiktų, „Apofis“ nesukeltų globalios katastrofos, o tik nuniokotų tam tikrą planetos regioną.

Naujausi šio asteroido stebėjimo duomenys, praėjusį rudenį gauti Havajų universiteto (JAV) Mauna Kėja observatorijoje, leido astronomams perskaičiuoti jo orbitą. Paaiškėjo, kad patikslinta „Apofis“ orbita kelia mažesnį susidūrimo su Žeme pavojų.

„Naudojant naujuosius duomenis ir patobulintą kompiuterinį modeliavimą nustatyta, kad tikimybė, jog 2036 m. balandžio 13 dieną „Apofis“ susidurs su Žeme, nuo 1: 45 000 sumažėjo iki maždaug 4: 1 000 000“, - pareiškė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje netoli Žemės skriejančių objektų programos mokslininkas Steve'as Chesley.

Iš pradžių buvo manoma, kad tikimybė, jog šis asteroidas susidurs su Žeme dar 2029 m., siekia 2,7 proc. Tolimesni stebėjimai visiškai atmetė susidūrimo 2029 m. prielaidą.

Tačiau astronomai pažymi, kad „Apofis“ 2029 m. balandžio 13 d. vis tiek pasieks priartėjimo prie Žemės rekordą. Nors ir nekeldamas pavojaus, jis pralėks 29 280 kilometrų atstumu nuo mūsų planetos.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (1)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Žvaigždžių lopšių stipinų prigimtis

Masyvios žvaigždės ir žvaigždžių spiečiai gimsta milžiniškuose molekuliniuose debesyse – šaltose, tankiose dujų ir dulkių struktūrose tarpžvaigždinėje erdvėje. Kai kuriuose iš jų dujos suformuoja tarsi „rato su stipinais“ struktūrą: iš visų krypčių link tankaus centrinio mazgo sueina ilgi siūliniai dujų srautai. Kaip atsiranda šis elegantiškas radialinis išsidėstymas, buvo neaišku.

Mangano žiedas atskleidžia Marso vandenyno istoriją

Utopijos lyguma yra didžiausia žemumas Marso šiaurėje. Jau seniai manoma, kad joje kadaise galėjo telkšoti didelis vandens telkinys. Tačiau kada ir kiek ilgai šis vandenynas egzistavo, iki šiol nebuvo aišku. Dabar tarptautinė tyrėjų komanda, naudodama gilaus mokymosi algoritmą ir Kinijos „Žurong“ marsaeigio bei ESA ir NASA orbitinių zondų spektrometrų duomenis, rekonstravo vandenyno gyvavimo istoriją.

Saulės rykliai šildo vėją

Nuo Saulės nuolatos pučia vėjas – energingų dalelių, daugiausiai protonų ir elektronų, srautas. Toldamas nuo Saulės jis plečiasi, o fizikos dėsniai sako, kad plėsdamosi dujos ar plazma turėtų atvėsti. Tačiau taip nėra: Saulės vėjo temperatūra prie Saulės ir ties Žeme labai panaši. Kodėl?

2026 m. gegužė
2026-05-31 12:20
Pasislėpę kvazarai stipriai pučia dujas
2026-05-30 13:26
Paukščių Tako disko perkrovimas
2026-05-29 07:16
Tiesiogiai aptikta tarpžvaigždinė turbulencija
2026-05-28 10:14
Tipinės uolinės egzoplanetos – veneriškos
2026-05-27 09:25
Europos geizeriai – tik triukšmas?
2026-05-26 17:07
Saulės aktyvumas greitina kosminių šiukšlių nukritimą
2026-05-25 07:15
13 milijardų metų Visatos struktūrų erdvėlapis
2026-05-24 13:26
Juodosios skylės, aplenkusios savo galaktikas
2026-05-23 13:26
Viena primityviausių žinomų galaktikų
2026-05-22 07:36
Ramiausias galaktikų spiečius slepia praeities audrą
2026-05-21 09:18
Ganimedo branduolys dar formuojasi
2026-05-20 07:03
Potvyniai senovės Marse – silpni
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama