Elektronika.lt
 2026 m. balandžio 24 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Balandžio 24 d. 09:23
Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai: ekspertai įžvelgia naudą
Balandžio 23 d. 18:03
19 sekundžių, kurios pakeitė internetą: pirmasis „YouTube“ vaizdo įrašas švenčia gimtadienį
Balandžio 23 d. 15:16
Nematomas skaitmeninis pėdsakas: ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
Balandžio 23 d. 12:52
KTU mokslininkai sukūrė modelį, kuris gali pagerinti autonominių sistemų saugumą
Balandžio 23 d. 09:36
Asmeninis eksperimentas virto tyrimu: kokią įtaką darbui daro išmaniojo telefono atsisakymas?
Balandžio 22 d. 18:30
Jūsų duomenys jau dirba prieš jus: nauja sukčių taktika, kuri veikia net atsargiausius (1)
Balandžio 22 d. 16:10
Kova su vėjo malūnais? Atsakė, ar įmanoma sustabdyti socialinių tinklų botus (1)
Balandžio 22 d. 14:38
Saugumas DI amžiuje: kiek privatumo esame pasiruošę iškeisti į patogumą?
Balandžio 22 d. 12:21
„LG Electronics“ 2026 m. televizorių inovacijos
Balandžio 22 d. 10:37
KTU mokslininkė apie dirbtinio intelekto poveikį smegenims: stebime kognityvinės evoliucijos pradžią
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Apdovanoti 2009 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai

Publikuota: 2010-03-04 20:01
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: el. paštas LR švietimo ir mokslo ministerija

Šiandien Lietuvos mokslų akademijoje apdovanoti 2009 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai. Sveikindamas premijas gavusius mokslininkus švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius pabrėžė, kad apdovanojimai atiteko toms mokslo sritims, kuriose yra didžiausias Lietuvos mokslininkų potencialas.

„Dauguma šiandien apdovanotų temų buvo pasirinktos kaip kertinės steigiant mokslo ir verslo slėnius, įgyvendinant nacionalines kompleksines programas, nacionalines mokslinių tyrimų programas. Apdovanojimai dar kartą patvirtina, kad valstybės ir ES investicijos į šias temas buvo ir yra teisingas pasirinkimas, – sakė švietimo ir mokslo ministras. – Siekiame, kad aukščiausio lygio moksliniai laimėjimai būtų tinkamai įvertinti. Tikimės, kad kiekvienas jaunas mokslininkas, doktorantas ar net magistrantas degs noru tyrinėti ir atrasti, tačiau drauge ir svajotų būti pagerbtas nacionaline mokslo premija.“

Apdovanoti 2009 m. Lietuvos mokslo premijų laureatai

Lietuvos mokslo premijos teikiamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius bei eksperimentinės plėtros darbus. Iš konkursui pateiktų 18 darbų šiemet premijuoti 7 mokslo darbai humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos bei technologijos mokslų srityse.

Švietimo ir mokslo ministras taip pat paragino drauge ieškoti būdų, kad laureatų vardai taptų Lietuvoje kuo plačiau žinomi, o jų darbų esmę siektų suprasti moksleiviai ir studentai. G.Steponavičius taip pat linkėjo mokslininkams naujų idėjų, jų realizavimo ir talentingų mokinių.

Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje premijuotas Klaipėdos universiteto mokslininkų Audronės Bliujienės, Algirdo Girininko, Vlado Žulkaus darbų ciklas „Baltai Baltijos jūros erdvėje (1994–2008 m.)“. Šioje sekcijoje premijuotas ir Vilniaus universiteto mokslininko Zenono Norkaus darbų ciklas „Istoriniai-sociologiniai tyrimai (1996–2008 m.)“.

Fizinių mokslų sekcijoje už fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus nuspręsta premiją skirti Vilniaus universiteto mokslininkų Algirdo Matulio ir Egidijaus Anisimovo darbų ciklui „Kvantinių nanodarinių modeliavimas (1994–2008 m.)“. Už eksperimentinės plėtros darbus šioje mokslo srityje premijuotas Fizikos instituto mokslininkų Vidmanto Remeikio ir Artūro Plukio darbų ciklas „Radioaktyviųjų atliekų susidarymo, charakterizavimo ir poveikio aplinkai analizės metodų plėtra bei taikymai (2002–2008 m.)“.

Biomedicinos mokslų sekcijoje už fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premija skirta Biochemijos instituto mokslininkams: Irinai Bachmatovai, Valdui Stanislovui Laurinavičiui, Liucijai Marcinkevičienei, Rolandui Meškiui, Julijai Razumienei už darbų ciklą „Fermentų ir polifermentinių sistemų tyrimas ir panaudojimas (1994–2008 m.)“.

Už eksperimentinės plėtros darbus šioje mokslų srityje premija paskirta Rimvydui Gabrilavičiui, Alfui Pliūrai, Juliui Danusevičiui, Virgilijui Baliuckui, Dariui Danusevičiui už darbų ciklą „Miško sėklinės bazės, selekcijos ir genetinių išteklių išsaugojimo sistemos sukūrimas tvariai ir intensyviai miškininkystei plėtoti Lietuvoje (1994–2008 m.)“. Šį darbą konkursui pateikė Lietuvos miškų institutas, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba.

Technologijų mokslų sekcijoje premija paskirta Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkursui pateiktam Algimanto Marcelio Barakausko, Vytauto Giniočio, Albino Kasparaičio, Sauliaus Kaušinio darbui „Precizinės mechatroninės matavimo sistemos – tyrimas, sukūrimas, taikymas“.

Lietuvos mokslo premijas yra įsteigusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, konkurso tvarka jas skiria Lietuvos mokslo premijų komisija. Lietuvos mokslo premija yra 780 bazinių socialinių išmokų dydžių.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Žvaigždžių žybsnių domino efektas

Saulėje kartais vienas žybsnis išprovokuoja kitą. Toks vadinamasis simpatinis žybsnis kyla praėjus nuo pusvalandžio iki pusantros valandos po pirmojo. Simpatinių žybsnių yra nedaug – maždaug kas dvidešimtas. Tačiau ar šis reiškinys būdingas tik mūsų Saulei, ar universalus visoms žvaigždėms, iki šiol niekas nebuvo patikrinęs.

Milžiniškos bangos Titane?

Ramią dieną lengvas vėjelis vos pašiauštų Žemės ežero paviršių. Tačiau Saturno palydove Titane – vieninteliame, be Žemės, Saulės sistemos kūne, kurio paviršiuje šiuo metu yra skystų ežerų – toks pat vėjas sukeltų maždaug trijų metrų aukščio bangas. Tokią prognozę pateikia MIT mokslininkų sukurtas modelis „PlanetWaves“.

Netikėtai greiti gumulai lėtame Saulės vėjyje

Stebėti vidinę vainiko dalį, kur ir formuojasi Saulės vėjas, iki šiol buvo itin sunku. Nuo Žemės paviršiaus tai įmanoma tik per kelias visiško Saulės užtemimo minutes, o kosminiai koronografai iki šiol negalėjo pakankamai tiksliai pažvelgti prie pat Saulės disko krašto.

2026 m. balandis
2026-04-20 07:04
Gausybė vandenilio halų Visatos vidurdienį
2026-04-18 09:27
Trys keliai į juodųjų skylių susiliejimus
2026-04-17 15:35
Mokslininkai patvirtino: dažnas dirbtinio intelekto naudojimas veikia smegenis ir gali mažinti darbo kokybę
2026-04-17 07:07
Gryniausia žinoma žvaigždė Visatoje
2026-04-16 10:32
KTU mokslininkė toliau vadovaus CERN Baltijos šalių grupei
2026-04-16 08:37
Vera Rubin jau renka asteroidų derlių
2026-04-15 14:40
Japonai sukūrė saulės modulį su „neįtikėtinu“ efektyvumu – kvantinis našumas siekia 130 %
2026-04-15 11:35
Mėnulio vanduo kaupėsi milijardus metų
2026-04-14 08:29
„Artemis II“ sugrįžo
2026-04-11 09:22
Magelano debesys šildo Galaktikos pakraščius (1)
2026-04-10 11:14
Saturno magnetinis burbulas – asimetriškas
2026-04-09 07:20
Milžiniški krateriai gali atskleisti Psichės paslaptį
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama