Teksaso universiteto (Brownsville, JAV) astrofizikai neseniai ištyrė daug diskusijų sukėlusį pulsarą, kuris nuo musų notolęs per maždaug 10000 šviesmečių. Tris dienas trukusio stebėjimo metu sukaupti duomenys rodo, jog šio kosminio objekto skleidžiamos radijo bangos erdve sklinda greičiau už šviesą.
Pulsaras yra didele sparta aplink savo ašį besisukanti ir stipriai įmagnetinta užgesusi žvaigždė. Kol kas pasaulyje vyrauja nuomonė, jog nėra nieko, kas gali keliauti greičiau už šviesą, tačiau toks teiginys gali pasirodyti esąs neteisingas. Dar A. Einšteinas pasiūlė teoriją, jog šviesos greitį gali viršyti tik tai, kas savyje nekoduoja jokios informacijos. Šį fizikinį dėsnį pavyko stebėti Žemės sąlygomis atliekamų eksperimentų metu, tačiau dabar, atradus minėtąjį pulsarą (ir jei stebėjimų duomenys bus patvirtinti kitų astrofizikų), tai bus pirmasis kartas, kai toks reiškinys bus stebėtas už mūsų planetos ribų. Tiesa, problema, kaip apibrėžti, kas savyje gali koduoti informaciją ir kas ne, vis dar išlieka intensyvių tyrimų ir diskusijų objektu. Manoma, jog pulsaro sugeneruotas radijo impulsas „papildomo“ greičio įgavo keliaudamas pro neutralių vandenilio atomų debesį. Tokia fizikinė sąveika lemia radijo bangų ilgio padidėjimą (reiškinys vadinamas anomaliąja dispersija).
Nuotraukoje parodytas ne šiame mokslininkų tyrime analizuotas pulsaras PSR B1937+21. PSR B1937+21 yra antras greičiausiai besisukantis į astronominius katalogus įtrauktas pulsaras. Jis apsisuka maždaug 642 kartus per vieną sekundę.
