Elektronika.lt
 2026 m. balandžio 24 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Balandžio 24 d. 12:33
Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
Balandžio 24 d. 09:23
Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai: ekspertai įžvelgia naudą
Balandžio 23 d. 18:03
19 sekundžių, kurios pakeitė internetą: pirmasis „YouTube“ vaizdo įrašas švenčia gimtadienį
Balandžio 23 d. 15:16
Nematomas skaitmeninis pėdsakas: ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
Balandžio 23 d. 12:52
KTU mokslininkai sukūrė modelį, kuris gali pagerinti autonominių sistemų saugumą
Balandžio 23 d. 09:36
Asmeninis eksperimentas virto tyrimu: kokią įtaką darbui daro išmaniojo telefono atsisakymas?
Balandžio 22 d. 18:30
Jūsų duomenys jau dirba prieš jus: nauja sukčių taktika, kuri veikia net atsargiausius (1)
Balandžio 22 d. 16:10
Kova su vėjo malūnais? Atsakė, ar įmanoma sustabdyti socialinių tinklų botus (1)
Balandžio 22 d. 14:38
Saugumas DI amžiuje: kiek privatumo esame pasiruošę iškeisti į patogumą?
Balandžio 22 d. 12:21
„LG Electronics“ 2026 m. televizorių inovacijos
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Lietuvos pramonės našumui kelti – nauja lazerių laboratorija

Publikuota: 2009-11-30 18:32
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras

Vilniaus universitetas ir Fizikos institutas steigia naują lazerinio makroapdirbimo laboratoriją. Laboratorijoje bus sukurtos sąlygos šalies įmonėms išbandyti lazerių technologijas ir kartu su mokslininkais ieškoti sprendimų, kaip šias technologijas diegti gamyboje.

„Iki šiol tokios laboratorijos Lietuvoje neturėjome. Į naująją laboratoriją kviesime pramonės atstovus ir kartu spręsime praktinius gamybos modernizavimo klausimus. Mūsų tikslas – aktyvus mokslo ir verslo bendradarbiavimas, diegiant inovacijas ir taip didinant šalies apdirbamosios pramonės našumą“, – teigė Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto profesorius Algis Piskarskas.

Planuojama, kad laboratorija užims 200 kv. m. plotą, bus įsigyta 3,8 mln. litų vertės nauja įranga. Laboratorijos kūrimą numatyta finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų, skirtų „Saulėtekio slėnio“ programai. Dalį įrangos jau 2010 m. ketinama įdiegti Savanorių prospekte esančiame Fizikos instituto korpuse, kitą įrangą – Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre.

„Negalime laukti, kol po 4 metų bus pastatyti nauji „Saulėtekio slėnio“ pastatai. Jeigu norime, kad šalies pramonė būtų konkurencinga, taikomuosius mokslinius tyrimus turime pradėti nedelsiant“, – sakė Fizikos instituto direktorius profesorius Vidmantas Remeikis.

Laboratorija įsigis jau visiškai veikiančias pramonines lazerines medžiagų makroapdirbimo sistemas. Fizikos institute bus įdiegtos dvi unikalios lazerinės sistemos: pirmoji, naudojanti galingą šviesolaidinį lazerį, bus skirta medžiagų trimačiui pjovimui ir virinimui, antroji, lazerinio kietinimo sistema, leis kurti sudėtingas detales iš plastiko miltelių. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre planuojama įrengti daugiafunkcį lazerinio apdirbimo įrenginį, skirtą ženklinti, graviruoti ir ploniems lakštams lazeriu pjaustyti.

Lazerinio makroapdirbimo laboratorija bus bendros prieigos centras. Jame tyrimus galės atlikti visi šioje srityje dirbantys šalies mokslininkai ir tyrėjai. Pasitelkus naujas medžiagų apdirbimo sistemas, bus atliekami taikomieji tyrimai, kartu su pramonės atstovais išbandomos naujosios technologijos.

Laboratorijoje taip pat ketinama ruošti lazerinio apdirbimo specialistus, vykdyti doktorantūros studijas. Pasak profesoriaus A. Piskarsko, tik pradėjus sistemingai ruošti lazerinio apdirbimo specialistus galima tikėtis, kad inovacijų apdirbamojoje pramonėje diegimas bus sklandus.

Lietuvos pramonėje daugėja sričių, kuriose lazerių technologijos taikomos ir diegiamos. Šalyje veikia apie 30 metalo lakštams pjauti skirtų lazerinių sistemų, plačiai naudojamas taškinis suvirinimas impulsiniais kietojo kūno lazeriais. Iki šiol Lietuvos lazerių klasteriui atstovaujančios mokslo institucijos ir įmonės rengdavo seminarus, skirtus pramonės atstovams, kurie gamyboje naudoja ar potencialiai gali naudoti lazerių technologijas.

Lazerinio makroapdirbimo laboratorija priklausys „Saulėtekio slėnyje“ kuriamam Fizinių ir technologijos mokslų centrui. Iš viso šiame centre veiks keturi nauji lazerių ir šviesos technologijas plėtojantys padaliniai. Siekiant laiku panaudoti Europos Sąjungos paramą, centro Technologinės plėtros baras bus kuriamas Savanorių prospekte esančiame Fizikos institute, kuriame ES struktūrinių fondų lėšomis 2004–2006 m. buvo įrengtas laboratorinis korpusas.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Žvaigždžių žybsnių domino efektas

Saulėje kartais vienas žybsnis išprovokuoja kitą. Toks vadinamasis simpatinis žybsnis kyla praėjus nuo pusvalandžio iki pusantros valandos po pirmojo. Simpatinių žybsnių yra nedaug – maždaug kas dvidešimtas. Tačiau ar šis reiškinys būdingas tik mūsų Saulei, ar universalus visoms žvaigždėms, iki šiol niekas nebuvo patikrinęs.

Milžiniškos bangos Titane?

Ramią dieną lengvas vėjelis vos pašiauštų Žemės ežero paviršių. Tačiau Saturno palydove Titane – vieninteliame, be Žemės, Saulės sistemos kūne, kurio paviršiuje šiuo metu yra skystų ežerų – toks pat vėjas sukeltų maždaug trijų metrų aukščio bangas. Tokią prognozę pateikia MIT mokslininkų sukurtas modelis „PlanetWaves“.

Netikėtai greiti gumulai lėtame Saulės vėjyje

Stebėti vidinę vainiko dalį, kur ir formuojasi Saulės vėjas, iki šiol buvo itin sunku. Nuo Žemės paviršiaus tai įmanoma tik per kelias visiško Saulės užtemimo minutes, o kosminiai koronografai iki šiol negalėjo pakankamai tiksliai pažvelgti prie pat Saulės disko krašto.

2026 m. balandis
2026-04-20 07:04
Gausybė vandenilio halų Visatos vidurdienį
2026-04-18 09:27
Trys keliai į juodųjų skylių susiliejimus
2026-04-17 15:35
Mokslininkai patvirtino: dažnas dirbtinio intelekto naudojimas veikia smegenis ir gali mažinti darbo kokybę
2026-04-17 07:07
Gryniausia žinoma žvaigždė Visatoje
2026-04-16 10:32
KTU mokslininkė toliau vadovaus CERN Baltijos šalių grupei
2026-04-16 08:37
Vera Rubin jau renka asteroidų derlių
2026-04-15 14:40
Japonai sukūrė saulės modulį su „neįtikėtinu“ efektyvumu – kvantinis našumas siekia 130 %
2026-04-15 11:35
Mėnulio vanduo kaupėsi milijardus metų
2026-04-14 08:29
„Artemis II“ sugrįžo
2026-04-11 09:22
Magelano debesys šildo Galaktikos pakraščius (1)
2026-04-10 11:14
Saturno magnetinis burbulas – asimetriškas
2026-04-09 07:20
Milžiniški krateriai gali atskleisti Psichės paslaptį
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama