Molekuliniai varikliai, veikiantys Brauno judėjimo principu, sugebėjo įkalnėn pastumti mažučius skysčio lašelius. Anksčiau kitiems mokslininkams taip pat pavykdavo priversti mažučius lašelius judėti, tačiau šiuo atveju nauja yra tai, kad judesį sukuria molekuliniai varikliai, sakė Edinburgo universiteto mokslininkas Davidas Leighas. „Tai yra pirmas kartas, kai molekulinio lygmens judesiai panaudojami makroskopinių matmenų objektui pajudinti. Tiesa, tai tik mažučiai lašeliai – bet ir tai jau pradžia“.
Vadinamieji „nano-varikliai“ taip pat būtų naudingi kuriant įvairiausius protingus paviršius: adhezinius paviršius, kurie gali būti įjungiami ir išjungiami arba paviršius, kuriuos galima būtų perjunginėti iš vienos spalvos į kitą.
Molekuliniai varikliai gyvuose organizmuose atlieka daug įvairiausių funkcijų – nuo raumenų susitraukinėjimo iki tinklainę pasiekiančio šviesos signalo transliavimo į nervinius impulsus. D.Leighas mano, kad molekuliniai varikliai pasižymi didžiuliu neišnaudotu potencialu. „Gamta juos naudoja beveik viskam, o mes jų nenaudojame beveik niekam“, - sakė mokslininkas.
D.Leighas su kolegomis iš Bolonjos universiteto (Italija) ir Medžiagų mokslo centro Grioningeno universitete (Olandija) sukūrė šviesai jautrius nano-variklius. Tai – ilgos angliavandenilių pagrindo molekulės, aplink kurias yra chemiškai neprijungtas organinių molekulių žiedas.
Brauno judėjimas – atsitiktinis mažučių dalelių judėjimas – paprastai verčia tuos žiedus judėti pirmyn ir atgal išilgai angliavandenilio molekulės. Tačiau jie taip pat abiejuose angliavandenilio molekulės galuose prijungė vietoj vandenilio besijungiančias grupes, iš kurių viena yra jautri šviesai, o kita yra Teflono pagrindo. Esant normaliam apšvietimui žiedas laikosi prie šviesai jautraus molekulės galo, o tefloninis molekulės galas būna laisvas. Tačiau apšvietus ultravioletinio spektro spinduliais sukeliama reakcija, kuri atlaisvina žiedą ir leidžia jam judėti į kitą molekulės pusę, kur jis vėl prisijungia, tik šį kartą prie tefloninio galo.
Dėl šio efekto auksinį paviršių padengus vienos molekulės storio nano-variklių sluoksniu, šį būtų galima perjunginėti iš tefloninio į paprastą. Jungiklio vaidmenį atliktų ultravioletinės šviesos įjungimas ar išjungimas.
O tada, tiksliai nutaikant vietą, kurią veikia šviesa, įmanoma kontroliuoti aliejingo skysčio lašelio judėjimą ir netgi stumti jį 12 laipsnių statumo įkalnėn. D.Leighas mano, kad vargu ar įmanomas judėjimas dar statesniu paviršiumi.
Paieška archyve
