Panašu, kad Černobylio sistema pradeda atsigauti po įvykių, prieš 19 metų sukrėtusių visą pasaulį, kai regione dėl vieno atominio reaktoriaus gedimo pasklido radiacija. Mokslininkai, tyrę žemes aplink senąją atominę elektrinę šiuolaikinėje Ukrainoje, teigia, kad biologinė įvairovė tame regione yra netgi didesnė, nei prieš nelaimę.
Apie 100 rūšių, įtrauktų į IUCN Raudonąją knygą, dabar rado prieglobstį evakuotoje zonoje, kurios plotas yra daugiau nei 4 000 kvadratinių kilometrų Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos teritorijoje, sakė radioaktyvumo poveikį aplinkai tiriantis Ukrainos Nacionalinės mokslų akademijos mokslininkas Viktoras Dolinas. Apie 40 rūšių retų gyvūnų iki nelaimingo atsitikimo tame regione pastebėta nebuvo.
Jei gyvena žvėrys, esantys mitybos piramidės viršūnėje, tai taip pat turi klestėti ir jų medžiojami gyvūnai bei ėdami augalai, sakė Pietų Karolinos universiteto (JAV) ekologas Jamesas Morrisas, vadovavęs mokslininkų grupei, šią savaitę pristatysiančiai savo atradimus Monrealyje, Amerikos ekologų bendrijos susitikime. Tačiau kaip taip galėjo atsitikti, jei radiacijos lygis aplink Černobylį yra vis dar per aukštas, kad į tas vietoves sugrįžtų žmonės? J.Morrisas mano, kad dauguma dėl radiacijos poveikio mutavusių organizmų išnyko, o išliko tik tie individai, kurių augimas ir reprodukcija nepakito.
Daugelis jaunų žuvų, gyvenančių reaktoriaus aušinimo vandens tvenkiniuose, yra deformuotos, o suaugę individai paprastai būna sveiki, todėl tikriausiai radiacijos pažeisti individai žūva jaunystėje.
Kita galima ekosistemos puikios būklės priežastis – pagrindinių radioaktyvių elementų (pavyzdžiui, cezio-137) savybė kauptis dirvoje, bet ne augaluose ir gyvūnuose, mano V.Dolinas. Tai reiškia, kad baimę keliantis galimas žmonių mitybinės grandinės užkrėtimas radioaktyviais elementais gali būti ne toks stiprus kaip tikėtasi.
Tačiau tai nereiškia, kad ten galima ir gyventi. Nelaimės zonoje pasklido apie 40 skirtingų radioaktyvių elementų – stroncio-90, urano ir plutonio skilimo produktų bei kitų – todėl iki tol, kol aplink Černobylį vėl galės saugiai gyventi žmonės, praeis keli šimtai tūkstantmečių, sakė V.Dolinas.
Daugelį paukščių nelaimingo atsitikimo padariniai taip pat veikia neigiamai. J.Morrisas su kolega Timothy Mousseau išsiaiškino, kad paprastos kregždės, sukančios lizdus aplink Černobylį, prasčiau išgyvena, sudeda mažiau kiaušinių ir apskritai yra prastesnės būklės, nei nelaimės nepaliestoje teritorijoje į pietryčius nuo Kijevo gyvenančios kregždės.
J.Morrisas pripažino, jog sunku pasakyti, kas bus su regiono augalais ir gyvūnais ateityje. Vienas iš galimų būdų išsiaiškinti – patikrinti populiacijų genetiką ir nustatyti, ar regione didės biologinė įvairovė.
Paieška archyve
