Pietų Kalifornijos Universiteto (JAV) „ICT Graphics Lab“ padalinio mokslininkai sukūrė palyginti nedidelės savikainos 3D holografinio ekranosistemą. Vaizdo atkūrimo procesas nėra paprastas, tačiau jis išskaidomas į kelis pagrindinius etapus, kurie šiandieniniam mokslui ir technikai jau yra įveikiami. Tam naudojamas greitai besisukantis veidrodis, greitaveikis DLP projektorius ir gudri matematinė posistemė.
Komerciškai patrauklią erdvinę 3D vaizdo atkūrimo technologiją jau daugelis metų bando sukurti įvairios kompanijos, tačiau joms trukdo keli esminiai barjerai - mažas atkuriamo vaizdo dydis, prasta vaizdo kokybė, dideli kaštai. Vieni žinomiausių technologijos variantų yra „Helio“ ekranai, iš 2D projekcijų sukuriantys 3D iliuzijas, bei Jeff' Han’o „holodulkės“, kai erdvėje pasklidusios specialios medžiagos dalelės apšviečiamos infraraudonuoju lazeriu.
Tačiau Pietų Kalifornijos Universiteto projektas yra kitoks ir daug realistiškesnis. Vaizdo kadrai projektuojami į greitai besisukantį veidrodį - apie 5000 vaizdų per sekundę. Jie projektuojami į skirtingame aukštyje esančias plokštumas, ir taip sukuria realius trimačius objektų vaizdus. Mokslininkų komanda sukūrė matematinį algoritmą, kuris projektuojamo vaizdo pobūdį (padėtį ir/arba kitus parametrus) perskaičiuoja priklausomai nuo žiūrovo žiūrėjimo kampo. Vaizdas atnaujinamas didele sparta - 200Hz (200 kartų per sekundę), prisitaikant prie žiūrovo aukščio ir atstumo nuo jo iki ekrano, ir taip sukuriamas „vienoje vietoje stabiliai stovintis vaizdas“.
Paieška archyve
