Kai mažos nykštukinės galaktikos ar kamuoliniai žvaigždžių spiečiai skrieja aplink Paukščių Taką, mūsų Galaktikos gravitacija pamažu atplešia jų žvaigždes. Taip aplink telkinius nusidriekia ilgi, ploni pėdsakai, vadinami žvaigždžių srautais. Šių srautų formos ir dydžiai gali suteikti informacijos apie Galaktikos masės, įskaitant tamsiąją medžiagą, pasiskirstymą. Tai yra bene vienintelis būdas nustatyti šį pasiskirstymą Galaktikos pakraščiuose, todėl srautai yra vertingi įrankiai tikrinant galaktikų struktūros ir raidos modelius.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ypač svarbūs srautai, kylantys iš vis dar egzistuojančių kamuolinių spiečių, nes jie leidžia tiesiogiai susieti srautą su jo šaltiniu. Tačiau iki šiol tokių buvo žinoma mažiau nei 20, nes jie blausūs ir sunkiai aptinkami milžiniškame Galaktikos žvaigždžių fone.
Dabar mokslininkai sukūrė algoritmą „StarStream“ ir, pritaikę jį ESA „Gaia“ palydovo duomenims, atrado 87 naujus žvaigždžių srautų kandidatus, susijusius su kamuoliniais spiečiais. Tai daugiau nei keturis kartus padidina žinomų tokių srautų skaičių. Iš jų 34 yra aukštos kokybės – statistinė analizė, paremta skaitmeniniais modeliais, rodo, kad aptikta daugiau nei 50 % jų žvaigždžių. Svarbus metodologinis naujojo tyrimo skirtumas – ankstesni srautai dažniausiai buvo aptinkami atsitiktinai, peržiūrint dangaus nuotraukas, o „StarStream“ remiasi fizikiniu srautų formavimosi modeliu ir sistemingai ieško jų duomenyse.
Tai leido atrasti srautus, kurie vizualiai neatrodo tipiški. Kai kurie yra netikėtai platūs ar trumpi, kiti nesutampa su savo šaltinio orbita. Tyrėjai taip pat įvertino spiečių masės netekimo spartą ir nustatė, kad keletas mažos masės bei didelio skersmens spiečių praranda medžiagą išskirtinai greitai. Tai rodo, kad jie artėja prie visiško potvyninio suardymo, po kurio spiečiaus nebeliks, bet srautas dar gyvuos daug milijonų metų. Tarp spiečių, matomų aukštose galaktinėse platumose (daugiau nei 30 laipsnių nuo Paukščių Tako juostos) dabar trys ketvirtadaliai turi aptiktus potvyninius srautus.
Būsimi ir esami teleskopai – NASA „Roman“, „Vero Rubin“ observatorija ir DESI spektroskopinė apžvalga – leis patikrinti šiuos kandidatus detaliau ir galbūt panaudoti juos tamsiosios medžiagos pasiskirstymui Galaktikoje tirti.
Tyrimo rezultatai publikuojami „The Astrophysical Journal Supplement Series“.
Paieška archyve
